BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kodėl tarptautinė media planavimo agentūra Carat Lietuva neturi savo svetainės?

Internetinės, žinoma. Ir pritaikytos Lietuvai, o ne nuorodos esančios network corporate website.

Jie yra Lietuvoje, bet aš beveik nieko nežinau apie juos, išskyrus tai, kad praėjusiais metais pasikeitus vadovams, vadovauja Rita Jermakaitė.

Bet kas dar? Ką man, dideliam vietos reklamos užsakvui, renkantis media planavimo konkursui, sužinoti apie juos? Gal ten dirba tik vienas žmogus? O gal jų klientas yra mano pikčiausias priešas „Radviliškio sūreliai“?

Jeigu jau rimčiau, tai šiais laikais tarsi jau ir nebesiginčiajama, kad paslaugų sferoje (ypač paslaugų) internetinė vitrina yra būtinas dalykas. Neskambinsi juk 118 norėdamas sužinoti su kuo čia galima bendradarbiauti. Internetu paprasčiau ir išsamiau.

O gal rinka maža ir todėl visi viską ir taip žino? Abejoju. Pro mano verslo centro langus jų klientų, paslaugų ir pasiekimų sąrašo nesimato. „Verslo žinių“ numeriuose ”Carat” nešmėžuoja. Todėl kviečiant į konkursą į galvą ateina tik didžiausių agentūrų pavadinimai. Ką daryyyt, ką daryyyt…? Gaila. Mažasis „Carat“ taip ir liks nepakviestas, nors gal jie teikia ir puikiausią aptarnavimą.    

Jeigu netikite, galite pamėginti patys surasti.

Rodyk draugams

Naujas sezonas – naujas žurnalas

Artėjantis ruduo Lietuvos liaudį džiugins ne tik naujomis TV laidomis bei serialais, bet ir naujais žurnalais apie mokslą ir techniką.

Ar pamenate žurnalą „Mokslas ir gyvenimas“? O gal dar prisimenate „Mokslas ir technika“? Aš juos buvau pamiršęs, nors TNS Gallup tyrimuose jie yra, tačiau su prastais reitingais ir tiesa pasakius po apsilankymo šių žurnalų tinklapiuose man neatsirado didelio noro jų įsigyti. Ech, tas mano įprotis viską gauti apdorotą ir lengvai suprantama.

Rugsėjo mėnesį startuos „Technika mums“. Anot leidėjų, tai itin populiarus žurnalas Suomijoje bei Estijoje. Žurnalo strategija yra nusitaikyti į panašių pomėgių skaitytojų grupes. Pagrindinė tema – automobiliai (kiek gi dar bus tų žurnalų apie automobilius?), o jau likusi žurnalo dalis atiteks naujausioms technologijoms, įprastai elektronikai ir kitiems techniniams dalykams. Manoma, kad tokiu būdu atsiranda didesnis pirkėjų ratas. Planuojamas tiražas apie 20 tūkst. vienetų.

O štai spalio 15 d. mus nudžiugins „Iliustruotas mokslas“, kuris šiemet taip pat pasirodys JAV ir Rusijoje. Jis jau yra sėkmingai leidžiamas ir kitose šalyse, tarp kurių yra ir Latvija. Planuojama apimtis apie 100 psl., o tiražas apie 14 tūkst. vienetų. Žurnalas rašys apie kosmosą, astronomiją, fiziką, matematiką, chemiją, gyvąją gamtą ir pan. Taip pat žurnalo atstovai teigia, kad bus lengvi ir pagaulūs tekstai. Hm, tai ir aš gal suprasiu apie tuos mokslinius dalykus.

Štai ir sulaukėme laiko, kai Lietuvoje pradėjo atsirasti ne tik „pliatkų“ žurnalai, bet ir kokybiški leidiniai. Tačiau įdomu, kaip gi šiems žurnalams seksis? Kaip sako Rusijos žurnalų rinkos ekspertai, mokslo populiarinimo ir pažintinių žurnalų segmente visuomet yra problema su reklamdaviais. Ar nebus problemų ir Lietuvoje? Parodys laikas ir TNS Gallup duomenys. Bent jau aš galiu pažadėti, kad ir vieną, ir kitą nupirksiu.

Beje, ar girdėjote, kad leidybinė grupė, kuri leidžia savaitraštį „Žmonės“ rugsėjo viduryje planuoja atidaryti naują internetinį portalą „Žmonės24.lt“? Ar tai nebus pirmas konkurentas www.posh.lt Lietuvoje?

Rodyk draugams

Podcasting’as - dar neatrasta priemonė Lietuvos žiniasklaidoje

Važinėtojų dviračiais ypač padaugėjo šią vasarą. Dviratis mada – trendas, jį privalu bent turėti, taip nors idėjiškai prisidedi prie “going green” idėjos, ir visai nesvarbu, kad tai dar vienas gargaras tavo namuose, o tai jau konsiumerizmas – visai priešinga ideologija “einantiems į žalią”. Tiek to, geri norai jau yra gerai, nes reiškia socialinę brandą.

Neatsiejamas dviračio atributas – mp3 grotuvas. Itin dažnas dviratininkas skrodžia miestų gatves užsimaukšlinęs ar įsigrūdęs ausines. Mes net neabejojame, kad jo ausyse dungsi būtent tas muzonas, kurį klausantis norisi “spausti”. Muzika žadina emocijas, taip mes pailsime ir taip atsiribojame nuo aplinkos, tačiau ar būtų mums įprasta važiavimą dviračiu ar net automobiliu stovint rytiniuose kamščiuose išnaudoti naudingai klausantis podcast’o? Juk tai labai naudinga! Atsikeli iš ryto, begerdamas puodelį kavos į savo grotuvą ar CD susimeti rytines The Economist bankinių naujienų žinias arba kokio nors Lietuvos portalo, tarkim, sporto, verslo ir kultūros naujienas ir visa tai perklausai mindama/-as pedalus arba automobilyje sėdėdama/-as kamščiuose vietoj kvailų radijo žaidimų?! Pabandykit – internete galima rasti daug naudingų podcast’u bet kokia jus dominančia tema. Net jei jūs esate šunų mylėtoja/-as rasite naujausių šunų priežiūros patarimų. Tokių temų – tūkstančiai.

Gaila, bet kol kas nepavyko rasti nė vieno lietuviško portalo, internetinio puslapio ar bendrovės, kuri siūlytų podcast’us. Keista, bet tai neišnaudota galinga marketingo priemonė, kuria galėtų pasinaudoti valstybinės institucijos, bei savivaldybės ataskaitoms ir naujienoms, kompanijos ir asociacijos tokiems pat tikslams, nekalbant apie naujienų portalus lrytas.lt, alfa.lt, balsas.lt ar delfi.lt, kurie siūlo video reportažus, bet audio naujienų kažkodėl nerasi?..

Naujovių jūsų versle ir gyvenime linki Dienos Duona.

Išbandykite trendseterišką www.pravda.lt, kuri siūlo atsisiųsti ilgus, bet nenuobodžius podcast’us
“gražiausia muzika pasaulyje”.
 

Rodyk draugams

Meilė ir neapykanta reklamai

Prieš kelias dienas www.lrt.lt pasirodė Andriaus Navicko straipsnis, kuriame jis su žeme sumaišė reklamą. Na, o netiesiogiai kliuvo ir jos kūrėjams, transliuotojams ir tiems, kurie apskritai nutaria, kad reklama jiems praverstų. Na, parduoti vieną kitą dešrelių kilogramą, vieną kitą įklotų konteinerį.

Tipiška visuomenės kritiko poza jis mus aprėkė:

Ar idiotiškos reklamos, su zujančiais aborigenais, ekstazę dėl higieninių paketų patiriančiomis merginomis ir riaugėjančiais ir žmones ryjančiais augalais nepažeidžia žmogaus orumo?…

…Pabandžiau prisiminti – kada paskutinį kartą mačiau reklamą, kuri tikrai informavo, o ne gundė, provokavo ar tiesiog kvailino…

…Šiandien didžioji dalis reklamos yra virtusi savotišku psichologinio teroro veiksmu, kuriuo bandoma prasiskverbti į potencialaus vartotojo sąmonę….”

 

Andrius Navickas kalba taip, tarsi jis gyventų ne šiame pasaulyje. Jis nesinaudoja Nokia telefonu, kuris tik dėl aršios konkurencijos, padedamos reklamos, tapo tokiu tobulu daiktu. Jis nerašo Microsoft Word programa, kurią Bilas mums įstūmė tik per kovą su Lotus, Perfect ir kitais programų paketais. Naudodamasis reklama, žinoma.

 

Ką jis man siūlo kaip marketologui? Kaip pardavinėti prekes? Kaip pristatyti produktą? Pasiimti “Alio reklamą” ir ten dėti skelbimus apie tai, kad parduodu “Nemateko” dešreles už tam tikrą kainą?  

Jis sviedžia:

“Aišku, lengviausia patarti – išjunk televizorių ir galvoje taps šviesiau. Tačiau kodėl mes turime televiziją ar net visą žiniasklaidą paaukoti ant bukinančios reklamos aukuro?

Netiesa, kad vienintelė alternatyva: jokios reklamos arba bet kokia, neribojama reklama”

O kaip jūs manote, Audriau, kas išlaiko televiziją? OK, jūs galbūt žiūrite tik LTV, bet yra daugybė kitų, kuriems vien tik L. Donskio neužtenka.

 

Reklama iš tiesų suteikia galimybę rinktis. Tačiau daugelis jos kritikų kažkodėl nesuvokia vieno svarbaus dalyko – reklamą suteikia galimybę rinktis ne tik prekes, bet ir televizijos kanalą, laikraštį, net ir internetą, t.y. tą žiniasklaidą, į kurią dažnas kritikas taip bėga. Visi vadinamieji “social networks”, visi Googlai ir fantastiški internto greičiai gal ir gimė kaip gražios idėjos, bet parsidavė už gerus pinigus. Nes be reklamos, vien tik iš idėjos, toli nevažiuosi. Be reklamos būsime nublokšti į vienintelio radijo taško laikus.

 

Ir dar R. Paleckis prisijungė prie antireklaminio choro. Bet tada, mielas Rimvydai, niekada neikite į komercines televizijas, nes jos gyvena iš negerų reklamos pinigų. Ir jums atlyginimą tokiais mokės.

Rodyk draugams

Iš dangaus nukrito naujas komandos narys - Bretonas

Rytoj savo pirmąjį įrašą ketina postinti naujas mūsų komandos narys Bretonas, turintis fantastiškos patirties žiniasklaidoje. Jis tikrai nušvies mūsų kasdienybę.

Jeigu norite prisijungti prie mūsų blogerių komandos, drop us a line (e-mailas prie blogo pavadinimo).

Rodyk draugams

Internetas keičia žiniasklaidą - keisis ir marketingo komunikacija

Vis daugėja pranešimų apie besikeičiantį žiniasklaidos vartojimą. Technologijos keičia naujienų skaitytojų įpročius - pateikia delfi.lt IBM tyrimą. Ne tik naujienų skaitymo, bet ir pramogų įpročius, pridėtume mes, tyrimas juk vadinasi Survey of consumer digital media and entertainment habits. Suprantame delfi.lt norą akcentuoti naujienas, bet keičiasi ir TV žiūrėjimo įpročiai – vis daugiau pasirinkimo internete: galimybių rasti video informacijos, video naujienų, kurios greičiau atsiduria būtent internete, galimybė pačiam rinktis ir pramogų ir žinių turinį.

Labai svarbu ne tik tai, kad atsirandant technologijoms mes keičiamės, bet dar svarbiau tai, kad su naujai gimstančiomis technologijomis gimsta nauja karta. Mums malonu atsiversti rytinį popierinį laikraštį, išgerti puodelį kavos, o rūkantieji pridės ir cigaretę prie komplekto. Šiandieniniai dešimtmečiai ir penkiolikmečiai po dešimties metų gali pakeisti tokius įpročius – laikraštį pakeis kompiuteris arba mobilusis telefonas, o popierinis laikraštis ar žurnalas jiems atrodys kaip pasenęs nerūpestingas požiūris į gamtą ir bereikalinga išlaidų eilutė asmeniniame biudžete.

Tiesa, taip skambiai planuotas knygos saulėlydis taip ir neįvyko, kažkuria prasme net atvirkščiai. Čia suveikė keli aspektai: 1) nei autoriai nei leidėjai nenori paleisti knygų į pasaulinį tinklą, nes atsiras piratavimo problema (kaip su muzika), o pajamų niekas nenori prarasti, 2) vartojimo aspektas – knygos, paprastai, neperskaitai per 2 val. t.y. pramogos “suvartojimo” laikas yra kur kas ilgesnis. Svarbiausia, vis dėlto, laikyčiau pirmąją priežąstį.

Grįžtant prie naujienų ir pramogų, „vartojimo“ pokyčių mums svarbiausios pasėkmės – kaip šie pokyčiai turėtų įtakoti marketingo veiksmus ir kaip tai pakeis reklamos išlaidų eilutes - jos augs ar mažės, komunikacijos kanalų daugės ar mažės.

Faktas vienas – vartotojas pats rinksis turinį, todėl rinksis ir reklamą. Jau dabar Bud ir Burger King kuria savus media kanalus: interneto portalus ir net žaidimus, jie siekia padaryti savo prekės ženklus įdomiais ir pramoginiais. Nuobodūs prekių ženklai bus niekam neįdomūs, nes bus vis sunkiau juos įpiršti vartotojui. Media kanalai taps įvairesni ir reiks būti įdomesniais, patrauklesniais ir dar labiau integruotais. Išlaidos pradiniame etape augs, tačiau anksčiau ar vėliau reikės rinktis prioritetus: TV ar internetas. Lietuvoje ir ne tik čia, dar daug kas priklausys nuo pačių media kanalų, ar TV bei spaudos kanalai sugebės integruotis į internetą, o interneto portalai pasiūlyti TV turinį. Ne naujiena, kad LNK turi alfa.lt, o „Lietuvos Rytas“ investavo į saviškį lrytas.lt, tad jau judame naujaja linkme. Ar tam yra pasiruošę reklamdaviai?

Dienos duona, esant progai, pasistengs paklausti pačių kanalų ir reklamdavių ką jie patys mano apie šias tendencijas ir kokią viziją piešia savoms media priemonėms ir kaip mato ateities komunikaciją.

Rodyk draugams

Farmacijos kompanijų marketingistai - vieni žulikai

Neseniai Lietuvoje kilo nedidelis skandalas apie tai, kad kai kurios vaistų kompanijos, prisidengdamos tuo, kad Lietuvoje užsiima tik vaistų marketingu, sumokėjo pernelyg mažai mokesčių. Tuo susidomėjo net JAV žurnalo “Brandweek” blogas, skirtas farmacijos rinkodarai.  

Malonu, kad bent kažkuo esame įžymūs. Bet kai palygini su jų apimtimis…

Drugmakers are in trouble again. Tax authorities in the small Baltic country Lithuania accuses them of tax evasion and demands that they pay up. A tax audit concluded that some of the pharmaceutical manufacturers, who claimed that they only did “marketing,” in Lithuania, are in fact engaged in “selling.” And if they sell something, Lithuania wants sales tax.

The companies involved were not named, but Eli Lilly, Pfizer and AstraZeneca have come forward and said that they would fight the demands that they pay their taxes. Hence, we assume that they are involved. 

Rodyk draugams

“Jaguar” ir “Land Rover” keliaus į Bombėjų

Kaip bus su britiškų automobilių žavesiu po to, kai juos nupirks Višnu ir Šivos pasekėjai? Ar magnetolos gros tik Bolivudo dainas?

Warc.com praneša:

There will be mixed feelings today (Monday) in Britain's West Midlands region following news that India's Tata Group is mulling a bid for Ford Motor Company's Jaguar and Land Rover marques.

The Indian conglomerate, which already owns UK steel giant Corus as well as the iconic Tetley Tea brand, confirmed Friday that it is considering a bid for the two auto lines, currently up for auction by cash-strapped Ford. 

Rodyk draugams

Trečioji „Lietuvos Žinių“ reinkarnacija

Eilinį kartą „Lietuvos Žinios“, paleidusios reklamos kampaniją, mėgina pritraukti skaitytojų ir vėl tapti reklamos užsakovams svarbia žiniasklaidos priemone. Ar pavyks?

Blogosferoje apie tai pasipylė komentarai, o „didžioji“ žiniasklaida, žinoma, tyli. Net ir „Verslo Žinios“, kurios, „Dienos Duonos“ nuomone, turėtų nemažai dėmesio skirti rinkodarai. Juk „Lietuvos Žinias“ vargu ar galima pavadinti konkurentu – tokie tai skirtingi skaitytojų segmentai.

Pažįstami „Lietuvos Žinių“ žmonės ne kartą apgailestavo, kad buvo radikaliai atsisakyta ankstesnio laikraščio veido (berods, tai įvyko jį nusipirkus B. Lubiui). Nors J. Troutas šiais laikais ir nemadingas, panašu, kad laikraščio atveju veikė klasikinio pozicionavimo principai – būk kitoks, turėk savo poziciją, ir būsi skaitomas.

Ir todėl „Lietuvos Žinios“ buvo „bulvaras“, ir todėl turėjo savo skaitytoją. Kam Lietuvai reikėjo dar vieno „rimto“ laikraščio? Šalis maža, o į tokį titulą jau pretenduoja „Lietuvos Rytas“, „Respublika“, „Kauno Diena“ ir kiti regioniniai. Naujieji sąvininkai norėjo ruporo? O geltonoji spauda blogai tam? Juk Britanijoje būtent vadinamieji tabloidai dažniausiai nulemia rinkimų nugalėtojus.

„Lietuvos Žinios“ prarado veidą, jų nišą sėkmingai užėmė „Vakaro Žinios“, prasidėjo darbuotojų ir redaktorių kaita, bet viskas „in vain“, kaip sakoma. Ko gero, ši reklamos kampanija taip pat nelabai ką pakeis, nes skaitytojas ateis ne tada, kai pamatys reklamą, o tada, kai bus ką skaityti. Arba bus kitoks formatas. Arba bus bent jau aiški ideologinė kryptis, aiškiai besiskirianti iš minios. 

Rodyk draugams

Svajonių mero marketingas

Politinis marketingas - labai įdomi sritis. Ne kiekvienas marketologas ją išmano ir galėtų juo užsiimti. Vienas žmogus aiškiai supranta ką daro - Artūras Zuokas. Festivalyje Be2Gether šeštadienį 13:00 mušė kulną į G&G Sindikato dainų ritmą kartu su kokiais 500 jaunų žmonių ir mielai leidosi fotografuojamas su gerokai alaus įvartojusiais bendraamžiais jaunuoliais.

Svajonių politiko komunikacija - svajonių meras.

Štai ir foto:



Rodyk draugams