DienosDuona.lt

Plyšaujam mes apie “blogosferą”, “blog’us” ir “blogerius”. Turbūt, ne vienas jūsų savęs paklausėte, “so? Kaip blog’ai gali tapti gerai?”, “kaip tai gali padėti mano produktui/paslaugai?”. Apie tai ir dar daugiau pašnekinome vienątokį veikėją, kuris yra populiariausio blog’o nezinau.lt savininkas.

DD: Rankose vartome naujausą “Bitės” B2B – ten tu pristatai vieną telefonų ir pats esi pristatomas kaip nezinau.lt redaktorius ir technikos ekspertas. Ten esi blogo ar labiau savo ekspertiškumo dėka? Ar ten tavo tekstas ar ir tau jį parašė VRP?

Vienastoks: Matyt, labiau kaip tinklaraščio autorius, nes nesu mobiliųjų telefonų ekspertas - daugiau su jais susiduriu tik pastaruoju metu. Telefoną “Bitė” atvežė pasibandyti be jokių sąlygų. Galėjau rašyti, ką norėjau. Taigi tekstas ten mano turėtų būti (neskaičiau dar žurnalo).

DD: Nezinau.lt rašai, kad jau bandai “BlackBerry” ir “Sony Ericsson”, ar tai susiję su minėtuoju “Bitės” leidiniu? Mini apie planus su telefonų gamintojais, ar tai tie telefonų gamintojai, kurie nori, kad produktai būtų vertinami nepriklausomų ekspertų bloguose?

Vienastoks: Ne, nesusiję. “BlackBerry” ir “Sony Ericsson” telefonai duoti bandymams nežinau.lt. Tikiuosi jų bus ateity daugiau. Įvairių gamintojų. Yra du keliai, kaip bandoma technika patenka į žurnalus ar tinklaraščius: jei yra lyginamasis testas, tai išsiunčiami kvietimai firmoms, kurios turi tos kategorijos produktų - kas nori, tas gali pateikti savo modelius (ketinu vieną tokį padaryti kitą mėnesį). Kitais atvejais patys atstovai rašo ir klausia, ar domina naujas jų gautas produktas. Aktyvesni visada labiau laimi, nes jų produktų aprašoma daugiau. Nesvarbu, pagiriami jie ar peikiami. Skaitytojas mato, kad ta kompanija bent jau stengiasi informuoti apie savo produktus kuo plačiau, vadinasi, ji rūpinasi informuoti savo vartotojus ir nebijo nepriklausomų nuomonių. Tai jau geras ženklas.

DD: Kuo ir kokiais taps blog’ai Lietuvoje (Baltijos šalyse) globalia prasme: jie jungsis, augs, virs verslo vienetais ar žlugs ir rasis nauji? Kokia paties vizija?

Vienastoks: Nemanau, kad jungsis. Tinklaraščiai Lietuvoje labai „piktai nepriklausomi”, jei taip galima sakyti. Augimui vietos lyg ir yra, bet nepamirškime, kad didžioji dalis interneto vartotojų yra tie patys žmonės, kurie į pirmą vietą reitinguose (ir tarp moterų, ir tarp vyrų) iškelia „Prarastas meiles” ir paskalų šou per TV. Gal iš tos kartos jau ir nebėra ko tikėtis. Todėl spėju, kad dabartiniai populiarūs tinklaraščiai po truputį išmirs ir bus pakeisti kitais, gal verslesniais, radusiais imlesnį jauną skaitytoją. Bet ir dabar labai smagu rašyti - tegu ir į nuostolį. Prisipažinsiu, kad norėčiau rašyti tinklaraštį profesionaliai. Jei jis neužges, gal kada nors taps priedu prie pensijos? :)

DD: Kuo užsiimi be nezinau.lt? Kokia tavo pagrindinė veikla? Iš kur tiek laiko savo blog’ui?

Vienastoks: Mano diena susideda iš tiesioginio darbo, nežinau.lt ir miego (maždaug lygiomis dalimis). Darbas su tinklaraščio temomis nesusijęs - jei rašyčiau pagal darbą, tai rašyčiau „ŽudykReklamą 2″. :) Nežinau.lt atiduodu visiškai visą laiką, likusį nuo darbo ir miego - apie 7 valandas kasdien. Dabar mažinu tempą, nes nebeišgaliu. Džiaugiuosi, kad darbas nesusijęs su tinklaraščio temomis - negalėčiau tuo pačiu gyventi visą laiką nuo žadintuvo iki pagalvės. Darbe kolegos žino, kad rašau nežinau.lt, bet skaito tik vienas-kitas.

Rodyk draugams

TNS vakar išplatino pranešimą apie Lietuvos reklamos būklės pokyčius 2007 metais, lyginant su 2006. Labai gaila, kad pranešime nėra duomenų apie 2005, nes tada būtų galima aiškiau matyti jos vystymosi tendencijas.

Taigi, reklamos rinka auga 15.6 %. Žinoma, išlaidos reklamai auga labai didele dalimi ne tik todėl, kad Lietuvoje daugėja reklamos užsakovų ar visi turi daugiau ką pasakyti apie save, bet ir todėl, kad žiniasklaida nuolatos kelią kainą.

Dėl tos pačios priežasties, kaip perkantys reklamą, mes labai liūdime. Nusipirkti reitingą darosi vis sunkiau, nors formaliai nuolaidos lieka tokios pačios stulbinančiai didelės (ypač TV). Tačiau „netinė“ kaina tik auga.

Natūralu, kad išlaidos reklamai televizijoje auga sparčiausiai (21 %) – ji lieka pačia palankiausia žiniasklaida pasiekti maksimalų kiekį potencialių vartotojų santykinai pigiai. Išlaidos reklamai laikraščiuose augo tik 3.3 %, t.y. žymiai mažiau nei visa rinka (15.6 %). Gal tai susiję su tuo, kad internetiniai naujienų portalai pamažu grobia ir jų skaitytoją, ir jų pinigus? Kad ir kaip būtų, faktas yra, kad laikraščiai turi problemų - jiems tenka varžytis dėl reklamos pyrago gabalo, kuris stagnuoja. O juk atsirado ir naujų burnų (pvz., “Vilniaus Diena”, “Valstiečių laikraštis”, jau parduodamas prekybos centruose), kurios irgi pretenduoja į jo dalį. Ilguoju laikotarpiu daugiausiai laimės tie laikraščiai, kurie turės ir spausdintą, ir internetinį kanalą.

Su žurnalais yra kitaip, nes kol kas joks portalas negali konkuruoti su sultingais interviu apie selebričių gyvenimą. Todėl ten išlaidos reklamai, kartu su kainų didėjimu, augo 19,8 %. Spėjame, kad labai daug kainų kilimui šioje žiniasklaidos kategorijoje nusipelnė žurnalas „Žmonės“.

TNS teigia, kad išlaidos reklamai internete Lietuvoje augo nemažai – apie 33.3 %. Sunku pasakyti ar tai atspindi visą tikrovę, bet tai kažkiek panašu į pasaulines tendencijas (nors lyginti kokią JAV ir Lietuvą, be abejonės, sunku) - išlaidos reklamai internete pasaulyje augo apie 23 %. Vis dėlto, lyginant internetinės reklamos augimą su TV, tenka konstatuoti, kad jis nėra itin stulbinantis. Iš vienos pusės, tai gali būti susiję su prasisklaidžiusiomis iliuzijomis apie didžiulę reklamos internete galią. Iš kitos, galbūt yra nesuskaičiuotas pernelyg didelis skaičius reklamos kanalų. Kad ir tų pačių blogų. Net patys TNS reklamai internete daro didžiausią paklaidą, rašydami, jog suskaičiuota „80-100% interneto reklamos rinkos“ (palyginimui apie TV: „Duomenys pateikti įvertinus 95-100% TV reklamos rinkos“).      

O 2008-ieji? TNS atlikta ekspertų apklausa šiems metams prognozuoja:

„Anot jų, 2008 metais Lietuvos reklamos rinka augs 11 proc., televizijos reklamos rinka – 8,4 proc., radijo – 7 proc., laikraščių – 5,3 proc., žurnalų – 7,3 proc., lauko reklamos rinka – 9,3 proc., kino reklamos rinka – 5,9 procentų. Žiniasklaidos ekspertai prognozuoja, kad kaip ir pernai, sparčiausiai augs interneto reklamos rinka – 32 procentus.“.

Gaila, neturime ankstesnių metų ekspertų nuomonių. Jeigu TNS mums atsiųstų, ką ekspertai kalbėjo apie 2007, būtų įdomu palyginti kiek tai atspindėjo tikrovę. Vis dėlto, spėjame, kad prognozės niekada nebuvo tikslios. Kai mums, kaip reklamos užsakovui, TV kainų pokyčius prognozuoja reklamos agenūros, kiekvienais metais komentaras būna panašus: “gross infliacija - 20 - 30 %, net infliacija - 7 - 8 %”. Ar nebuvo panašu ir šį sykį? Pavyzdžiui, kodėl ekspertų prognozėse lauko reklamos rinka augs greičiau nei TV? Ar Lietuvoje atsirado tiek daug naujos lauko reklamos property? Ar šiais metais ji buvo stipriai nepanaudota? Mūsų nuomone, ir šiais metais svarbiausia reklamos priemone liks TV. Ir dar ilgai. Televizijos augins reitingą ir kainas. O žiūrovai kaip žiūrėjo TV, taip ir žiūrės. Juk prisiminkime mūsų skelbtą DDB (ne Lietuvos) atliktą analizę. Ir dar. Neverta apsigauti žiūrint į procentus. 100 % padidėjimo vertė nuo 1 nėra lygi 1 % padidėjimo vertei nuo 100.  

Rodyk draugams

Jau rašėme apie Lietuvos įvaizdį: turime ne kalbėti, bet daryti. Kad Lietuva būtų „Drąsi“ ar šiaip pastebėta, kad apie ją rašytų pasaulinė žiniasklaida, reikia netradicinių žingsnių populiarinant mūsų valstybę. Taip galvojame, žinoma, ne vieni mes. Štai LRT portale skelbiamame straipsnyje yra išdėstytos įdomios žurnalisto ir kultūrologo p. V. Savukyno mintys. Jo idėja skamba didingai, bet savo esme ji yra paprasta ir efektyvi. Taigi, pasak p. V. Savukyno, mes turime sukurti Lietuvos Virtualią Kunigaikštystę. Jeigu mes praradome savo viduramžių imperiją ir esame maži teritoriškai fizinėje erdvėje, mes galime tapti dideli virtualioje.

Štai kelios ištraukos:

„O kur lietuviški kanalai svetainėje „Youtube“? Taip, yra daug lietuviškos medžiagos, tačiau ji lietuvių kalba ir skirta lietuviams. O kur filmų ištraukos, reportažai anglų kalba?

Pagaliau kur lietuvių dainos anglų kalba svetainėje „My Space“? Kol laukiama prodiuserių iš Vakarų, gal vertėtų savo jėgomis tapti populiariais virtualioje erdvėje? O jau tuomet tikrai ateis ir realus populiarumas.“   

Vystant mintį toliau, galima sugalvoti ir daugiau idėjų. Pavyzdžiui, į „Flickr“ kelti nuotraukas apie Lietuvą: nuo Vilniaus vaizdų iki Nidos. „Facebook“, „Bebo“, „Twitter“ ir kituose panašiuose tinkluose sukurti užsienyje žymių lietuvių profilius, iš kurių būtų galima sužinoti apie Lietuvą daugiau. Gerokai išplėsti angliškosios „Wikipedia“ dalį apie Lietuvą, o nuorodas į ją išdėlioti visur kur įmanoma. Yra pilna video, foto ir tekstinės medžiagos, kuri gali kurti Lietuvai vardą. Ji tiesiog prašosi išverčiama. Ir reikia tik šiek tiek pastangų, kad tai atsidurtų reikiamoje vietoje. Jeigu niekas nenori mūsų susirasti pats, atsidurkime paieškose patys.    

Virtualios Kunigaikštystės projektui reikėtų žymiai mažiau išlaidų nei įprastai komunikacijos kampanijai „didžiojoje“ žiniasklaidoje. Tikrai ne milijoninių investicijų. O Lietuvą pamatytų daugybė interneto vartotojų. Dar daugiau, ji nėra apribota laike ir sutarčių su žiniasklaida. Sudėtą turinį internete perkurtų ir nelietuviai interneto naršytojai, taip prailgindami mūsų komunikacijos gyvenimą ir ją platindami.

Turinį galima kurti ir pačios valstybės jėgomis, ir pradėti kampaniją Lietuvoje, kad kiekvienas iš mūsų prisidėtų prie Lietuvos Virtualios Kunigaikštystės plėtimo. Turi nuotraukų apie Panevėžį – dėk į Flickr. Turėsime bent jau naują tautos tikslą, nes po įstojimo į Europos Sąjungą nebėra ką veikti. O tada apie tai dar papasakos CNN. Štai ir drąsi Lietuva. Idėja kvepia fantastika, bet iki J. Gagarino visi irgi juokėsi iš kosmoso užkariavimo planų.

Susiję įrašai: Lietuvos įvaizdis: ar taip jau svarbu ką kalbėti „brandinant“ mūsų šalį?

Rodyk draugams

Galbūt jau žinia apie tai yra pasklidusi, tačiau mums į akis informacija, kad startuoja nauja elektroninio pašto tarnyba Lietuvoje, patekusi dar nebuvo.

Inbox.lt pranešimas žiniasklaidai nėra labai kuklus:

“Lietuvoje pradeda veikti naujas interneto portalas „Inbox.lt“, kurio viena pagrindinių funkcijų – aukštos kokybės e. pašto paslaugos. Pagal siūlomą e. pašto dėžučių talpą (10 GB) ir maksimalų e. pašto laiškų dydį (40 MB) naujojo daugiafunkcinio portalo paslauga lenkia tokių pasaulinio lygio sistemų kaip „Google gmail“ ir „MSN Hotmail“ siūlomas galimybes. Per 2008 metus „Inbox.lt“ planuoja pritraukti apie 700 000 vartotojų ir įsitvirtinti tarp 10 didžiausių Lietuvos interneto portalų.”

Nesame geri “Gmail” ir “Hotmail” žinovai, todėl negalime patikrinti ar tikrai Inbox.lt juos lenkia. Tačiau bet kokiu atveju siūlomos galimybės skamba pakankamai viliojančiai. Ypač mums DienosDuonoje, išvargintiems nuolatinių “Yahoo” pašto sutrikimų.  

Inbox.lt - “Inbokss” SIA verslas. Įdomu, kaip latviai ketina ”monetizuoti” portalą? Kaip ir “Yahoo”, savo ”accounte” matysime reklamas? 

Rodyk draugams

3. Effigy įvedimas (launch)

Parsisiųsti paraišką

5. Kovo 6

Parsisiųsti kūrybinių darbų

Deja, paraiškos iš “kovo6″ organizatorių negavome.

1. Effigy
2. SurfPort
3. MTV klasė
4. Zoom
5. Neregėta Lietuva
6. Kovo6

O jūs? Kaip manot, kas laimės?

Rodyk draugams

Kai kuriems žmonėms nėra tas pats kokį prekės ženklą nešioti, turėti ar vairuoti. Tiems Brandchannel.com siūlo balsuoti pirmuosiuose Brand Junkie Awards ir nulemti kokie yra geriausi prekės ženklai pasaulyje. Belieka tikėtis, kad geriausiųjų tarpe bus kas nors daugiau nei vien “Apple”, “Nokia” ar kiti “Laisvalakio” dalyje, skirtoje rinkodarai, dažniausiai minimi pavadinimai.

Balsavimas reklamos ir marketingo žmonėms yra privalomas. 

Rodyk draugams

Kovo 4-5 dienomis “Password” konferencijos metu bus išrinkta efektyviausia Lietuvos marketingo/komunikacijos kampanija. Komisija išrinko 6 finalistus, vienas jų kampanijai išleido mažiau nei 10000 eurų (kovo6.lt). “Best-marketing” ir patys finalistai mielai sutiko su jumis pasidalinti detalia informacija apie kampanijas. AČIŪ jiems. Bent su penkiomis jų, jus tikrai supažindinsime.

2. MTV „MTV klasė”
“Įvairiapusis „360 laipsnių“ on-air bei on-line projektas, nukreiptas į vyresnių klasių moksleivius visoje Lietuvoje.”

Rodyk draugams

Jei dirbate alaus pramonėje ir pastebėjote, kad 2005 metais padidėjo alaus eksportas į JAV ir svarstote kodėl, mes radome atsakymą. “Rescue me” – tai JAV serialas, kurio scenarijaus autorius, žino kas alaus karaliai:

Rodyk draugams

Komunikacijos konsultacijų agentūra “VRP | Hill & Knowlton” ieško projektų vadovo (-ės) ir  projektų redaktoriaus (-ės). Prisijunk.

Rodyk draugams

Taigi, grįžtant prie pirmosios dalies, media planavimas tampa commodity. Vis dėlto, reikia ir pripažinti, kad media agentūros yra labai svarbūs mūsų partneriai. Jos konsultuoja mus investuojant į media didžiules sumas. Todėl abipusis pasitikėjimas yra būtinas. Juk mes tikime savo investavimo konsultantu banke?

Todėl mūsų tikslas yra ir tai, kad agentūros irgi būtų laimingos, motyvuotos ir nuoširdžiai dirbtu kartu su mumis. Kad dėl mūsų eitų „extra mile“. Todėl gal laikas mokėti joms normalų atlygį ir tada pradėti reikalauti tikro skaidrumo? Nes esant dabartinei situacijai kad ir kiek tu iš agentūrų atimsi, jos vis tiek ieškos būdų išgyventi ir uždirbti. Jau geriau mokėti daugiau ir žinoti už ką moki, nei apgaudinėti save, kad gauni daug paslaugų už nesuprantamai mažą kainą.

Media agentūros finansinis darbo įvertinimas yra nuolatinių ginčų ir konkursų dalykas. Vis dėlto, pasaulyje yra ir nustatytų standartų. Štai ką siūlo Kanados jungtinis užsakovų ir agentūrų komitetas:  

„Based on the opinions and experiences of ACA and ICA members, the Association of National Advertisers, Inc. (ANA) and the European Association of Advertising Agencies (EAAA), the consensus is that 15% - 25% operating profit, as a percentage of gross revenue, is “fair agency profitability”. This translates to between 2% - 4% of billings on media and production.

The advertising agency business is a service industry and operates under conditions of unusual risk and uncertainty. A 15% - 25% operating profit is in line with comparable businesses, such as lawyers, contractors and accountants.“

Prisipažinsiu, galiu tik įsivaizduoti svarbiausias tipinės media agentūros pelno & nuostolio ataskaitos dalis, bet greiti paskaičiavimai rodo, kad esant anksčiau minėtai 50 milijonų apyvartai ir 15 darbuotojų, Lietuvoje komisiniai turėtų būti 5 – 6 %. Tada operating profit būtų toks, kaip ir Kanados pavyzdyje. Beje, pasaulinis FMCG Top 50 gigantų operating profit vidurkis 2007 metais buvo 16.2 %. Tad media agentūros kalbėti, kad dirba už dyką, negalėtų - juk būtų viename lygyje su užsakovais.

Ir todėl turėtų atiduoti „rebates“ (arba likusius „rebates“). Nes galų gale reikia apsispręsti kas yra ta media agentūra. Jeigu ji yra tik laiko/ploto brokeris, tada tikrai negali prieštarauti dėl agentūros apimties nuolaidų, kurias ji pasilieka. Bet tokiu atveju ji ir tinka tik kaip brokeris. Juk “Tango Reklama” (su visa pagarba jiems) irgi turi reitingus ir gali suplanuoti transliacijas savo medijose. Ir komisinių mokėti nereikėtų. Tačiau jeigu media agentūra yra konsultantas, kurio patarimais tu nori pasitikėti, tada ji turi gyventi tik iš konsultacijų. Ne iš apimties nuolaidų. Kitaip iš kur pasitikėjimas? Be nešališkumo jo niekada nebus.

Aišku, šių dienų niūri realybė yra tokia, kad dalyvaujant konkurse pasiūlyti už savo darbą mokėti 5 % būtų tolygu pačiam nusišauti. Bet kam yra KOMAA? Juk ne vien svarstyti reklamos, kitaip vadinamų kūrybinėmis, agentūrų reikalus. Juk galima siekti, kad ir Lietuvoje atsirastų media agentūrų bei jų užsakovų bendradarbiavimo standartai, kurie būtų pagrįsti sąnaudomis bei siekiamu pelnu, ir dar naudingi visoms pusėms.  

Gal tada ir išliptume iš tos krizės, kurioje, panašu, atsidūrė media planavimo sfera Lietuvoje: komisinių mokėti užsakovai nenori, media agentūros gyvena lyg ir nesuprasi iš ko, naujų vizijų kurlink turi eiti industrija nėra, o nestandartinius media sprendimus dažniau kuria reklamos agentūros vietoj to, kad tai darytų visus komunikacijos kanalus įvaldę media profai.

O kai dar ateis media auditorių laikai…  

P.S. Minėtame kanadiečių sutarime yra ir formulės įvairiems remuneration variantams apskaičiuoti. 

Rodyk draugams