BLOGas.lt
Lėktuvų bilietai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

“Snoras” įtikėjo technologijomis, bandys įtikinti ir būsimus klientus

Jau kuris laikas bankas “Snoras” komunikuoja savo technologinę naujiną. Ne vianam, turbūt, į akis krito kompiuteriniai žmogeliukai kažkur vis nukreipiantys kažkokį lazerį ir per LCD ekraną banko merginai pagaminantys stebuklingą kortelę su kreditu. Gan neįprastas “Snoro” sprendimas komunikuoti ne paslaugos teikiamą naudą, o patį principą “kaip paslauga veikia”. Paprastai tikėtumeisi “greičio” komunikacijos, kaip kad turėjome “Big Bank” ar “DNB Nord” komunikacijoje, tačiau bankas, atrodo, sumojo, kad žmonės labiau patikės, jei pateiks technologinį masalą.





„FinMaster“ - tai sprendimas, skirtas vartojamųjų paskolų teikimo procesų automatizavimui. Jis leidžia vartojamųjų paskolų suteikimo procesą sutrumpinti daugiau nei 3,5 karto. Paprastai daugybė paskolos suteikimą sudarančių procesų yra vykdomi atskirų darbuotojų, neturint galimybės šiuos procesus - dažniausiai techninio pobūdžio ir imlius laikui – atlikti nepertraukiamai, nes, norint priimti galutinį sprendimą, tenka sulaukti daugybės sprendimų bei patvirtinimų. „FnMaster“ dėka didžioji dauguma paskolos išdavimo procesų yra įvykdoma automatiškai, nuosekliai veikiančioje sistemoje.

Kadangi kliento finansinių galimybių įvertinimas yra vykdomas taip pat automatizuotai, sistemai prisijungiant prie 8 išorinių duomenų bazių (pvz., „Sodros“), klientui gerokai sumažėja ir reikalingų pateikti dokumentų kiekis – dažnu atveju jam užteks asmens tapatybę patvirtinančio dokumento”. Sistema yra pažangus kreditų rizikos valdymo instrumentas. Jis užtikrina banko SNORAS paskolų portfelio kokybę, leidžia tiksliai įvertinti kliento finansines galimybes grąžinti paskolą” – DD komentuoja Asta Pranckutė, banko SNORAS Mažmeninės bankininkystės departamento Rinkodaros skyriaus viršininkė.


“Snoras” taip pat sako, kad sprendimas šiuo metu yra moderniausias Lietuvos rinkoje. Sistema yra panaši ir netgi pralenkia technologinius sprendimus, naudojamus  tarptautiniuose bankuose  „Citibank“, „Raiffeisen Bank“ ar „UniCredit Group“.

Naujos paslaugos reklamoje “Snoras” ėmė naudoti naują šūkį „Inovacijos kuria paprastumą“. Gan radikalus šuolis be jokios sekos. Bankas tai paaiškina, tačiau ar bankas bus nuoseklus ir ar žmonės tikrai supras, ką bankas nori pasakyti?: “pabrėždamas technologijų svarbą, bankas pratęsia artimo banko koncepciją: įdiegę naujas technologijas, galime klientams net ir sudėtingas paslaugas teikti paprastai ir greitai, kitaip tariant – ir toliau būti jų artimu banku.”

“Vartotojų lūkesčiai ir rinkos tendencijos aiškiai rodo, kad ateityje pirmaus tie bankai, kurie sugebės suderinti greitį ir individualų požiūrį į kiekvieną klientą. Tai įmanoma tik pasitelkus technologijas, kurios atlaisvina klientų aptarnavimo specialistų rankas nuo daugybės techninių užduočių”.

Beje, “Snoras” gan įdomiai dirba kurdami komunikacines priemones: „FinMaster“ sistemą ir momentines vartojamąsias paskolas pristatančio vaizdo klipo kūrybinė idėja gimė banko SNORAS rinkodaros skyriuje. Ją realizavo reklamos agentūra „VRS grupė“ su šia kūrybine grupe: Simonu Girniu (prodiuseris), Dariumi Miniotu (režisierius, Dmitrijumi Gribanovu (operatorius) ir grafinį dizainą kūrusia UAB „Creator“.

Rodyk draugams

Laimės fabrikas

Per TV3 ir “Tango TV” ėmė suktis filmo anonsas - kviečiame pažiūrėti filmą:

Rodyk draugams

Penktadieninis apsilankymas prekybos centre

Itin retas atvejis mūsuose – investuoti į komunikaciją prekybos vietoje. Sakome “komunikaciją”, nes “Kalnapilio” sprendimas peržengia POS (Point Of Sale) sąvoką. Standartiniai “palečių wrap’ai” ir A3 plakatai jau niekam nebeįdomūs. HAU “Grand”! – tu jau ant mūsų stalo! “Kai silpnųjų gėrimų reklama TV apribota, pinigai turi nukeliauti į prekybą”, - pranašavo ne vienas. Gal ledai jau pajudėjo?:

ES kėsinasi į šokolado batonėlius prie kasų, bet vaikų jie nelies – juk kūdikių maiste “Hipp” nėra cukraus..? “Maxima” įžvalgiai sumojo kas turi pinigų sumokėti už VIP vietą lentynoje prie kasų ir kad užuomaršai mamai reikia padėti prisiminti - gal pritrūks vakarinės tyrelės?:

Rodyk draugams

“Bitės” konkurso belaukiant…

Taigi, per Lietuvą skrieja žinios apie “Bitės” skelbiamą konkursą. Media konkursas bus, tačiau kuluaruose kalbama, kad dairomasi ir kūrybinio partnerio. Su “Bitės” kūryba kol kas dirba Londono agentūra FARM ir lietuvaičiai “DDB Vilnius”.

Kad ir kaip būtų, media konkurso reikėjo laukti jau seniai. “Initiative/VIA” su “Bite” dirba jau daugybę metų (nuo 2000-ųjų). Žmonės tiek “Bitės”, tiek agentūros pusėje jau visai kiti. Natūralu ir tai, kad prie “Bitės” komunikacijos vairo stovint bosams iš užsienio, jiems norisi pasižiūrėti ką siūlo rinka.

Itin skaudu, jeigu konkursas pasibaigtų ne jų pergale, būtų “Initiative/VIA”. Ko gero, “Bitė” sudaro apie trečdalį jų apyvartos. Pagal KOMAA reitingą agentūra praėjusiais metais buvo ketvirta pagal aptarnautą biudžetą. Matyt, ten pralaimėjimo atveju liks ir šiais. Ačiū “L'Oreal”.

Rodyk draugams

Jeigu esi mažas ir vargšas, tai kodėl toks brangus?

Ko gero, daug kam yra pažįstamas scenarijus: skamba telefonas, tu atsiliepi, o kitame laido gale – nelabai savimi pasitikintis balsas, siūlantis reklamuotis žurnale, laikraštyje, radijo stotyje arba kokioje mažiau standartinėje žiniasklaidoje. Žinoma, nedidelėje. Dabar jie turi specialų pasiūlymą. Arba jie pradeda veiklą ir renka reklamą. Yra TNS arba RAIT tyrimas, kad jų auditorija unikali ir lojali. Arba bent jau vizija, kad jie bus didžiuliai.

Mus seniai kankina klausimas apie tai, kodėl mažesnės radijo stotys arba leidiniai nesusitvarko kainodaros taip, kad parsiduoti reklamos užsakovui būtų vienas juokas. Ir žinome atsakymus. A) Todėl, kad jų savininkai priima nepatyrusius arba mažai patyrusius reklamos vadybininkus, kuriems mažai ir moka. Kažkodėl galvojama, kad žmogus, kuris turi formuoti kainodarą, bendrauti su klientais, analizuoti tyrimus ir t.t., gali būti bet kas. Tokie nepatyrę ir toje organizacijoje tam tikra prasme žemesnio prestižo pareigas užimantys reklamos ieškotojai, šiek tiek įgavę patirties, bėga į didesnių žiniaklaidų reklamos skyrius. O pas mažesniuosius ciklas prasideda vėl – naujas darbuotojas, naujas skambutis su viltimi, primityvūs, skaičiais neparemti argumentai, kad niekas nežiūri TV arba TNS tyrimai neatitinka tikrovės…

B) Tokių mažų žiniasklaidos kanalų savininkai, žinoma, iš savo reklamos vadybininkų reikalauja staigaus rezultato. Juk reikia apmokėti visas redakcijos  išlaidas ir atlyginimus. Savininkai sudaro sunkiai įgyvendinamą biudžetą, o paskui vienas nelaimėlis kankinasi jo siekdamas.

Ir štai mūsų receptas. Priimkit brangius ir patyrusius žmones, ir tada sukursite žiniasklaidos imperiją. Nes brangus ir patyręs žmogus sutvarkys kainodarą bei sugebės parsiduoti. O tada gal priimsite gerų žurnalistų ir (gal) auditorija susidomės. Todėl nuleiskite kainas ir gyvenkite savo populiarumo ritmu. Go with the flow.



Savininkui baisu, kad nuleidęs kainas, mažai uždirbs? Bet gal geriau uždirbti kažką nei nieko? Toks įspūdis, kad įsivaizduojama, kad ne stoties ar leidinio kokybė (t.y. skaitytojai) daro pinigus, o reklamdaviai. Reklamdaviai tik ateina paskui auditoriją. Todėl priklausomai nuo leidinio populiarumo, turi koreguotis ir kaina: kyla populiarumas, kyla ir ji. Mažėja populiarumas, mažėja ir ji. O ne iš karto atbaidyti potencialius užsakovus brangiu, bet minimaliu reitingu.

Taigi, kainodara pagal CPT. Visada lyginant su didžiaisiais konkurentais. Ir visada gerokai patrauklesnė nei jų. Nedalinant absurdiškų 50 % nuolaidų agentūroms, nes tai saviapgaulė. Nedarant neprognozuojamų „gerų kainų pasiūlymų“ akcijų nuo didelio CPT, o būnant nuosekliais, kad planuotojai agentūroje žinotų kad ta stotis ar tas leidinys visada turi gerą kainą.

Ir štai tada, kai reklamos užsakovas media plane pamatęs tą leidinį nesusiims už galvos, nepaprašys agentūros pakeisti kuo nors kitu, štai tada ir bus galima tikėtis, kad tapai logiška bei savaime suprantama radijo arba spaudos plano dalimi. Kaip „Radiocentras“ arba „Žmonės“. Tada ir pinigų srautas bus pastovesnis bei labiau prognozuojamas (kiekvieno finansų analitiko džiaugsmas, leidžiantis tikėtis paskolos verslui vystyti), ir gal net sąskaita banke didesnė. 

Rodyk draugams

“Heinz” nutarė būti labiau organiškas

Kadangi “Heinz” kažkodėl yra daugumos Lietuvos picerijų stalo karalius, negalime nutylėti fakto, kad ketčupas keičia savo logo, taros formą ir skaidrumą. Štai ką šiuo klausimu sako “Design Bulletin“:

“A new “grown, not made” strapline will feature on the front of all packs under the image of a plump tomato on the vine. The ketchup bottles will also become crystal clear as a result of switching to recyclable PET plastic, which is said to have a glass-like clarity.”

Laukiame pasirodant Lietuvoje.


Rodyk draugams

Reklamai reikia daugiau teksto

Vyrauja nuomonė, kad žmonės reklamos nemėgsta ir neskiria jai laiko, kitaip sakant, jie jos vengia. Dėl to reklamos kūrėjai sako, kad reklamose nevalia dėti daug teksto, nes niekas jo neskaito. Tatai ne visai tiesa.

Kad būtų aiškiau atskirkime kas prie ko:

  • Užsakomasis straipsnis
  • Reklamos maketas su daug teksto
  • Advertorial (reklaminis-informacinis maketas)

Dėl žodžio „advertorial“ vertimo į lietuvių kalbą išsiuntėme užklausą VLKK, o kol kas mes jį naudosime.

Dėl užsakomojo straipsnio, atrodo, viskas aišku – reikia greitai ir daug ką paaiškinti, tačiau nėra laiko arba sugebėjimo dirbti su RSV specialistais. Dažniausiai tikimasi, kad užsakomasis straipsnis bus suprastas kaip leidinio autorystė, todėl bus pakankamai efektyvus. „Omnitel“ yra atlikusi tyrimą, kad užsakomieji straipsniai mažiau veiksmingi, nei „skaidrus“ darbas petys petin su RsV specialistais. Nei vienas, nei kitas kraštutinumas nebūtinai yra išeitis – „Jums į pagalbą ateina ADVERTORIAL!“ – suriktų „prokterinės“ reklamos veikėjas.

 

Reklamos (advertisment) ir straipsnio (editorial) hibridas. Jis, tiesa pasakius, yra net geriau nei užsakomasis straipsnis. Jis nuoširdesnis, nes netiesiogiai „pasako“, kad nebandai apsimesti tuo kuo nesi ir nebandai apgauti, - neva, čia ne reklama, be to, toks „advetorial“ yra malonesnis akiai, nes nėra padengtas tik „pliku tekstu“.

Keli patarimai: a) didelė ir aktuali antraštė („Kuo gali būti naudinga medžiaga x“, „Kaip jogutras gerina virškinimą“ ir pan.), b) paantraštė (paaiškinanti „ką perskaitęs žmogus sužinos, išmoks, kokios gaus naudos), c) dėstomasis tekstas (įkvepiantis ir su pakartojimais apie svarbiausius dalykus) ir d) „bottom line’as“ – išvadinis sakinys (bendra svarbiausia straipsnio išvada su užuomina „ką dabar turiu daryti“). Gilesniam suvokimui jums teks imti lankyti žurnalisto kursus arba klausti savo RsV specialisto. Ir, žinoma, nebijokite tokio straipsnio pailiustruoti aktualiais ir susijusiais vaizdais, paprastomis ir nesudėtingomis schemomis. Tai priklauso nuo to, ką reikia paaiškinti.

„Advertorial“ daugiausiai duos naudos įvedimo metu, kuomet reikia paaiškinti privalumus, pateikti įrodymų, paaiškinti kur glūdi nauda. „Advertorial“ formatas pagelbės produkto/paslaugos atnaujinimo atveju, kai reikia pasakyti, kas tiksliai pasikeitė, kodėl ir kur nauda.

Antras dalykas apie ką galima kalbėti – reklama su daug teksto. Kad žmonės neskaito tekstų reklamose yra šioks toks mitas. Prieš daug metų Deividas Ogilvy savo „Reklamos žmogaus išpažintyje“ rašė, kad vaizdo funkcija reklamoje yra „priversti/paskatinti žmogų skaityti tekstą apačioje“. Vėl gi – nebetie laikai, tačiau jei tavo situacija tokia, kad žmogui privalai daug ką paaiškinti prieš parduodant arba tavo pardavimo kanalai nepatikimi  arba jiems reikia padėti (pvz. parduodi per dilerius) – sukurk aktualumą geru vaizdu ir tekstu - leisk agentūrai padaryti savo darbą, bet ir nebijok daug teksto maketo apačioje. Labai svarbu tą tekstą gerai „sudėti“ – užima, atrodo, tik ketvirtadalį, bet darbo padarys labai daug.

 

Ir „advertorial“ ir reklamos maketo su daug teksto atveju, tikėtinas didesnis veiksmingumas žurnaluose ir spec. literatūroje, nes tokias „medijas“ žmonės vartoja „giliau“, bei turi daugiau laiko.

Pabaigai, - žinoma, mes nesiūlome visos kampanijos grįsti „advertorial“ ar gausybės tekstu, tačiau teisingu laiku ir tinkamoje vietoje atsiradęs tekstas padarys savo darbą su labiausiai į kategoriją įsitraukiančiais žmonėmis.

Rodyk draugams

Šiuolaikinis bažnyčios marketingas

Mūsų Bažnyčios tėvų mokyti apie word of mouth marketingą, ko gero, nereikėtų. Juk taip plito krikščionybė pirmaisiais amžiais po Kristaus. Vėliau daugelį amžių Bažnyčia sėkmingai tobulino ir kitas įsiskverbimo į rinką strategijas. O dabar galbūt atėjo metas griebtis ir tų būdų, kurie naudojami, pavyzdžiui, būsto paskolų reklamai?

“AdPulp” yra įdomus įrašas apie JAV mormonus:

The new print ad campaign features people who identify themselves and their quest to find God, describing a life challenge that sent them looking for meaning in the divine. “I felt so destroyed by my addiction to alcohol and drugs,” writes Jovanny Vasquez, of Bronx, N.Y., in a two-page ad that appeared in U.S. News in the Las Vegas area in August. [...]

At the bottom of the page, the church's logo appears in large lettering, with the phrase TRUTH RESTORED underneath in smaller type, followed by mormon.org beneath them both.

[...] He said eight months “is a pretty short time to decide whether the campaign is working,” but the team will continue to analyze data on how it affected people who actually joined the church. “What we do know is that traffic to mormon.org increased from 200 to 300 percent from pretest levels.

Ar tai yra blogas būdas skleisti Dievo žodį? Jeigu šiais laikais dvasinis ganytojas negali arba nespėja ateiti pas mane asmeniškai ir “daryti word of mouth”, galbūt bent reklama gali priversti mane susimąstyti? Yra juk socialinė reklama. Gali būti ir religinė.



Rodyk draugams

“Adnet” ir toliau vilioja agentūrų žmones

Kažkada prie “Adnet” komandos prisungė Linas Šiautkulis iš “DDB Vilnius”, o jau dvi savaitės interneto reklamos kompanijoje dirba ir Aurimas Lapinskas, daug metų darbavęsis su “Media House” (Mediaedge:cia) klientų projektais. Taigi, “Adnet” integruoja tuos, kuriems ir dirba, kurie pažįsta klientus. Beje, kada ateis laikas kai reklamos agentūroms ims vilioti klientų galvas? Apie aplinkybes iš Deivido Talijūno ir Aurimo Lapinsko lūpų:

DD: Ką Aurimas daro “Adnet”? Kokios jo pareigos ir kokios jam keliamos užduotys?

Deividas: Aurimas turi didžiulę darbo media agentūrose patirtį, jis išmano kaip jose planuojamos visos medijos. Geriau suprasdami media agentūrų ir klientų virtuvę galėsime pasiūlyti patrauklesnius projektus ir produktus. Tuo ir užsiims Aurimas, jis bus “Produktų vystymo direktorius”.

DD: Aurimai, girdėjome, kad MH turėjai vadovauti naujai kuriamam “interaktyvios komunikacijos” skyriui. Projektas nepavyko ir idėjas įgyvendinsite “Adnet'e”? Kitos išėjimo priežastys?

Aurimas: Turint tokį tarptautinį palaikymą, kokį turi “Media House”, tas skyrius puikiai įsitvirtins ir be manęs. Mano išėjimas niekaip nesusijęs su tuo skyrium. Tiesiog atėjo laikas, kai reikėjo pakeisti aplinką. Visgi 8 metai vienoje įmonėje. O “Adnete” aš tikiuosi pritaikyti savo žinias ir padaryti didelių galimybių erdvę paprastesne ir patrauklesne reklamos užsakovams.

Rodyk draugams

Subrandink (kirtis ant “a”) Lietuvos aukštąjį mokslą

Ačiū E. už nuorodą į “Švietimo mainų paramos fondo” portalą, kuriame galima lemti Lietuvos Aukštojo mokslo prekės ženklo šūkį.

Kaip rašo patys prekės ženklo kūrėjai, šūkis jiems kelia daug abejonių, todėl kviečia balsuoti. Mes irgi kviečiame balsuoti, bet dar geriau, jeigu yra idėjų, pasiūlyti savo versiją. Nes kai kurie dabartiniai variantai mums kelia ne tik abejonių, bet ir nerimo, kad gali laimėti: pernelyg abstraktu ir be jokio emocinio krūvio.

Tiems, kam įdomu, gali susipažinti ir su Aukštojo mokslo prekės ženklo strategija. Prekės ženklais šiais laikais yra viskas…

Rodyk draugams