BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

VMI dirba gerai, bet komunikacijai taupo

Valstybinė mokesčių inspekcija dažnai vadinama geriausia valstybine institucija Lietuvoje: gal dėl uolaus mokesčių surinkimo, gal dėl technologinių naujovių, tačiau VMI vienintelė valstybinė institucija, kurios du skyriai – Kauno ir Šiaulių tapo akcijos “pagirk gerą aptarnavimą” nugalėtojais. Siela džiaugiasi, kad valstybinė institucija jau konkuruoja “servisu” su privačiu verslu ir gan rimtai. Bet ėmė vieną dieną ir užtemdė džiaugsmą VMI reklamos klipas apie deklaravimą: nei režisūros, nei vaidybos, nei grafikos…



Apie tai ir dar daugiau paklausėme Vilniaus apskrities VMI viešųjų ryšių skyriaus vedėjos Karolinos Kažukauskaitės:

DD: Per TV paleidote reklaminį klipą. Jis imtas transliuoti jau įsibėgėjus deklaravimui. Kodėl ne iš anksto? Žmonės vangiai deklaravo internetu?

KK: Pateikti  pajamų deklaracijas už 2007 metus elektroniniu būdu tapo įmanoma nuo šių metų sausio 1 d., o nuo  kovo 3 d., kiekvienas, atsidaręs internetą (elektronino deklaravimo sistemoje), galėjo rasti savo iš dalies užpildytą deklaraciją. Nuo tos dienos startavo ir reklaminė kampanija. TV klipai anaiptol ne vienintelė jos sudedamoji dalis. Tai ir renginys, kuriame pajamas deklaravo olimpiečiai, taip pat spaudos, radijo bei interneto reklama. Jokiu būdu negalime sakyti, kad gyventojai deklaravo vangiai – vien per pirmąją savaitę gautą 100 tūkst. deklaracijų, 97 proc. jas teikia elektroniniu būdu. TV klipo transliavimo tinklelį formavome atsižvelgdami į e-deklaravimo intensyvumą.


DD: Su kuo susijęs klipo “paprastumas”?

KK: Mokesčių mokėtojų pinigus visuomet stengiamės naudoti racionaliai, t.y. norėdami aprėpti daugiau media kanalų, turėjome mąstyti apie produktų kainas.

DD: Ar nemanote, kad reiktų daugiau dėmesio skirti edukacijai kaip deklaruoti, t.y. kovoti su baime sėsti prie kompiuterio ir nebijoti daryti klaidų, bet ne skatinti apskritai deklaruoti internetu?

KK: Informacija „Kaip deklaruoti“ teikiama mažiausiai trimis būdais: tai nemokamas konsultacinis telefonas 1882, instrukcijos „žingsnis po žingsnio“ VMI internetinėje svetainėje ir elektroninio deklaravimo sistemoje, Atvirų durų dekada visuose VMI teritoriniuose skyriuose. VMI skyriuose veikia kompiuterinės klasės, kur galima gauti kvalifikuotą specialistų pagalbą ir tuoj pat pateikti deklaraciją. Didelė paskata sėsti prie kompiuterio ir teisingai pateikti deklaraciją, be abejo, yra ir permokos grąžinimas per 10 dienų.

DD: Esate vadinami geriausia valstybine institucija Lietuvoje. Kokių veiksmų dėka to pasiekėte? Kas įvyko VMI?

KK: VMI, teikdama paslaugas mokesčių mokėtojams, pirmiausia orientuojasi į jų poreikius – greitai ir paprastai gauti kvalifikuotą paslaugą. Šia linkme einame nuosekliai ir sistemingai: turime mokesčių mokėtojų aptarnavimo standartą, VMI valstybės tarnautojo elgesio kodeksą, įkūrėme mokesčių informacijos centrą (MIC), sukūrę elektroninio deklaravimo sistemą (tiek gyventojams, tiek įmonėms). Be to, vertiname save ir patys – VMI vienintelė valstybinė institucija nuolat atliekanti slapto kliento tyrimus. Šiemet taip pat dalyvavome gero aptarnavimo akcijoje kovo mėn.

Rodyk draugams

“Omnitel” apie rinkos ir savo ateitį

Jei norėsis paburnoti, kad įgrįsome su nuolat bloge šmėžuojančiu “Omnitel” ir Dariumi Maikštėnu, palaukite, nes pasimokyti yra ko - kompanijos elgsenos, aiškios ateities vizijos ir komunikacijos, kad ir su tinklaraščiais.

Prisipažinsime, kad tik neseniai atradome, kad “Omnitel” “SurfPort” muzikos pirkimo ir parsisiuntimo paslauga veikia ne tik wap.sp.lt, bet ir internete, kur pirkti muziką gali bet kas. Juk tai kone pirmoji tokio dydžio legali “on-line” muzikos parduotuvė Lietuvoje. Apie šį verslą ir daugiau išridenome klausimų “Omnitel” Dariui Maikštėnui:



DD: Teigiate, kad bibliotekoje yra apie 4 mln. muzikos kūrinių. Su kokiu leidėju susitarėte? Tai jūsų (”Omnitel”) ar “Telia Sonera” susitarimas? Kaip tarėtės su Lietuvos leidėjais ir atlikejais? Gal galite patikslinti kokių leidėjų įrašus turite?

„Omnitel“ muzikos parduotuvės projekto partneris yra bendrovė „InProdicon“ – dainų parsisiuntimo portalų kūrimo sistemų lyderė Šiaurės šalyse ir viena sėkmingiausių pramoginio turinio pardavėjų. Muzikos parduotuvėje parduodami įrašų kompanijų „Universal“, „Sony BMG“, „Warner“, EMI, „Melodija“, „Prior Records“ kūriniai. „InProdicon“ bendradarbiauja ir su Lietuvos leidėjais. Muzikos parduotuvė buvo sukurta kartu su „TeliaSonera“, taip pat pasinaudojant „TeliaSonera“ korporaciniais susitarimais su leidėjais. 

DD: Projektas atrodo pakankamai ambicingas: muziką galima pirkti ir internetu. Ar lietuviškasis “iTunes store” nebūtų vertas didesnio promo?

Šiam projektui viešinti buvo vykdoma TV reklama. Sutinku, kad šis rimtas žingsnis į muzikos e. platinimą nebuvo itin plačiai girdimas informacijos priemonėse, tačiau tai - tik pradžia. Sakyčiau, kad muzikos parduotuvė yra pretekstas platesnei mūsų veiklai internetinės muzikos srityje.

DD: Kokių ir kada tikitės muzikos parduotuvės rezultatų? Nupirktos muzikos dainų skaičius per mėn. per metus? Kokią ateitį nubrėžtumėte projektui?

Statistiką skelbti dar per anksti, tačiau jau dabar matome, kad Lietuvoje egzistuoja realus legalių įrašų poreikis. Kita vertus, ne pirmųjų mėnesių perdavimai yra pagrindinis šios parduotuvės tikslas. Pagrindinis tikslas - sužadinti aplinką.

Dauguma šiandien labai plačiai paplitusių e. produktų (logotipai ir melodijos telefonams, naujienų interneto portalai ir šių portalų mobilios versijos bei kt.) seniau buvo analogiškoje padėtyje kaip dabar muzika – „nėra vartotojų - nėra turinio tiekėjų, o nesant turinio tiekėjų pagaminto turinio - nėra vartotojų“. Istorija rodo, kad pradžioje „Omnitel“ tekdavo imtis „rinkos žadintojo“ rolės. Kažkada patys gaminome ir pardavinėjome logotipus, įkūrėme pirmąjį interneto portalą, turintį profesionalią naujienų redakciją (omnitel.net, vėliau tapęs omni.lt ), perkėlėme visas naujienas į wap ir t.t.

Šiandien mums to daryti nebereikia - rinka subrendo ir dabar telefonų suasmeninimo ar mobiliųjų naujienų rinkose rungiasi daug kompanijų, jos vykdo investicijas, konkuruoja, kuria naujas produktų inovacijas, rinkodaros priemones. Tuo tarpu „Omnitel“ ilgalaikis vaidmuo - būti patraukliausia terpe elektroninio turinio tiekėjams ir šį turinį naudojantiems vartotojams. Panašus likimas laukia ir muzikos bei vaizdo įrašų/transliacijų turinio.

Beje, internetinės/mobiliosios muzikos skonį netrukus pajus išties didelė auditorija. Mes dovanojome „Omni ID“ lojalumo programos dalyviams naujausią Andriaus Mamontovo albumą „Geltona, žalia, raudona“. Seni Sidabrinių „Omni ID“ turėtojai ir visi Klasikinių „Omni ID“ turėtojai  galės nemokamai parsisiųsti šį albumą ar atskiras jo dainas į mobilųjį telefoną ar kompiuterį tiesiai iš „Omnitel“ muzikos parduotuvės.

DD: Ar tai reiškia, kad “Omnitel” ar “SurfPort” ženklai taps “pramoga teikianciais už vidinio vartotojų tinklo ribų”? (“Ežio” ir MTV pavyzdys tai taip pat iliustruoja). Ar tokia “Omnitel” nauja/sena verslo vystymo strategija? Gal galite plačiau apie tai?

Jei mūsų vidinių vartotojų tinklu laikytume dabartinius „Omnitel“ GSM paslaugų vartotojus, tuomet atsakymas - tikrai taip. „Omnitel“ peržengia „mobiliųjų pokalbių ir žinučių“ ribas ir auga interneto įgalintos naujos gyvensenos (angl. „life style“) erdvėje. Mes jau prieš keletą metų sau aiškiai pasakėme, kad ateityje „Omnitel“ bus ne „GSM ryšio tinklas“, o „visur veikiančio interneto ekosistema, kurios centre – klientas“. Vadinasi, ateityje kuo toliau, tuo labiau “pardavinėsime“ ne telefonus ir nuolaidas pokalbio minutėms, o naujo gyvenimo būdo paslaugas (nepainioti su „gyvenimo būdo“ žurnalais:)

Beje, „Omnitel“ muzikos parduotuvėje jau dabar įrašus gali įsigyti ir kitų operatorių vartotojai. Be to, kiekvienas pirkinys gali būti laikomas ir naudojamas keliose terpėse - ir kompiuteryje, ir telefone. Tai – pasaulinė tendencija: toliau vystantis mobiliajam internetui ir įrenginiams, kuriuose jis naudojamas, sparčiai nyksta ribos tarp „kompiuterių vartotojų“ ir „telefonų vartotojų“. Reta paslauga - ar tai būtų e. bankininkystė, ar e. paštas, naujienos ar muzika, - veikia „tik mobiliojoje“ ar „tik fiksuotoje“ terpėje. Interneto įgalintos įvairios paslaugos veiks visur ir visada, daugybėje skirtingų įrenginių.

Na ir, žinoma, taip kintant rinkai, keičiasi ir įmonės kuriama vertė vartotojams, kurios idėjinė širdis - prekės ženklas.

Rodyk draugams

Kaip NIKE investuoja į Lietuvos futbolą

Apie sporto ir renginių rėmimą dar kalbų bus. Dažnai kompanijos savo šimtatūkstantines sumas stengiasi investuoti kuo “efektyviau” - į krepšinį. Taip, tai populiariausia sporto šaka, tačiau tavo “share of voice” bendrame “rėmėjų” kapinyne dažnai yra mažas. Gal vertėtų savo biudžetą skirti rankinio rinktinei ir turėti daug daugiau teisių ir galimybių dirbti, nei tik logo ant kairiosios Žukauslo šlaunies? Galima svarstyti ir skaičiuoti, bet jei po kompanijos marketingo biudžeto eilute “sporto rėmimas” slypi siekis populiarinti sportą ir sporto šaką, geriau rinktis ne jau populiarų, o augantį ar turintį potencialą augti sportą. Štai “Nike” pavyzdys.

Daugeliui futbolas Lietuvoje asocijuojasi su skandalais ir mažu dėmesiu žiniasklaidos priemonėse, tačiau šis pranešimas spaudai parodo, kad dėl Lietuvos futbolo rinkos pradeda kovoti ir “Nike”.  Nutarėme daugiau apie tai pasidomėti. Keletas klausimų “Nike” rinkodaros vadovui Lietuvoje Mykolui Ševčenkai:

 

DD: Kodėl “Nike” Lietuvoje pasirinko futbolą? Juk futbolas šiuo metu negali pasigirti tokiu populiarumu ir masiškumu kaip krepšinis, o TV dažniau galima pamatyti rankinio ar tinklinio transliacijas. Ar Lietuvos futbolas matomas kaip neišnaudota niša?

MŠ: Futbolas nėra vienintelė sporto šaka, kurią mes remiame, todėl sutarties su FK “Vėtra” negalėčiau pavadinti “pasirinkimu”. Vienuoliktus metus atstovaujame “Nike” prekinį ženklą ir pagrindinė mūsų veiklos sritis visą laiką buvo ir bus sportas. Tai nesunkiai įrodo mūsų ilgametės investicijos į Lietuvos krepšinį bei lengvają atletiką.

DD: Pirmas žingsnis buvo bendradarbiavimas su SFL (megėjiška futbolo lyga), o dabar jau pradedate bendradarbiauti su profesionaliu futbolo klubu. Kas toliau? Kiti Lietuvos futbolo klubai, o gal ir rinktinė?

MŠ: Visą laiką stebėjom Lietuvos futbolo raidą ir laukėm palankaus momento atsirasti jame, tačiau iki šių metų vasario mėnesio to padaryti nepavyko.

Bendradarbiavimo sutartis su “Sekmadienio futbolo lyga” buvo pasirašyta įvertinus jos, kaip vartotojiškos lygos svarbą Lietuvos futbolo gyvenime. Labai džiaugiamės, kad ir šiais metais sutapo mūsų bei lygos vadovų norai ir sutartis buvo pratesta.

Apie ateities planus kol kas nenorėčiau kalbėti, nes pradžioje privalome įvykdyti uždavinius, kuriuos sau išsikelėm kartu su FK “Vėtra”. Vienas pagrininių mūsų uždavinių yra investicija į augančią Lietuvos futbolininkų kartą.

DD: Gerai, o kodėl “Vėtros” klubas? Jis negali pasigirti nei fanų baze, nei pasiektais rezultatais. Pranešime spaudai buvo minėta, jog vienas iš kriterijų buvo tas, kad klubas remiasi savo augintiniais, tačiau tokia pačia linkme dirba ir FK “Ekranas”, ir FK “Sūduva”.

MŠ: FK “Vėtra” buvo pasirinkta dėl sutapusio požiurio, sveikų ambicijų ir aiškių strateginių planų. Klubas nėra stipriausias lygoje, tačiau mes įžvelgiam jame didžiulį potencialą, todėl norime pasidalinti patirtimi ir kartu pasiekti aukštesnių rezultatų.

DD: Pranešime spaudai užsimenama, kad bus prekiaujama klubo atrubutika “Sportland” parduotuvėse. Bet atsižvelgiant į tai, kad vidutinis žiurovų skaičius FK “Vėtros” namų rungtynėse nėra didelis, tad tiketina, jog pardavimai nebus labai sėkmingi. Ar pats futbolo klubas imsis žiurovų pritraukimo į stadioną veiksmų ir tokiu būdu plės fanų bazę, kuri ateityje ir gali buti atributikos pirkėjais.

MŠ: FK “Vėtra” atributika bus prekiaujama “City Sport” bei “Sportland” parduotuvėse ir pirmieji marškinėliai prekyboje turetų pasirodyti jau kita savaite. Su nekantrumu to laukiame, nes jau esame gavę užklausų, kuriose fanai teiraujasi, kada ir kur galima bus įsigyti FK “Vėtra” atributikos.

Kartu su FK “Vėtra” esame numatę veiksmų planą, orientuota į klubo ir prekinio ženklo populiarinimą. Tikime, kad mūsų bendro darbo ir gerų rezultatų futbolo aikštėje dėka klubui pavyks pritraukti daugiau žiurovų, pasiruošusiu gyventi sportu ir sirgti už klubą.

DD: Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės FK “Vėtra” yra Vilniaus klubas, ar bus prekiaujama šio klubo atributika ne tik Vilniaus mieste?

MŠ: Kols kas atributika bus prekiaujama tik Vilniuje veikiančiose mūsų parduotuvėse.

Rodyk draugams

A. Jonkus is back 2: trumpas interviu

Naujosiems RsV rinkos dalyviams uždavėme kelis klausimus.


 


i) Liutaurai, kaip bus su „EPRS Vilnius“? Kodėl nutarėte pasitraukti iš šios kompanijos? Ar agentūra gyvuos toliau?



Iš “EPRS Vilnius” pasitraukiau vasaros pabaigoje, nes įsitikinau, jog mažesniojo akcininko pozicija nėra optimalus dalyvavimo RsV konsultacijų versle modelis. Dėl “EPRS Vilnius” ateities reikia klausti dabartinių akcininkų.


 


ii) ar jūs, Artūras ir Eglė būsite vieninteliai partneriai, ar prie jūsų kaip partneriai prisijungs ir kiti žinomesni RsV rinkos žmonės?


Mano bazinė nuostata - įmonė klientams turi nuosekliai kurti pridėtinės vertės galimybes. Todėl principinis atsakymas - taip, tačiau tiesmuko sprendimo (kuo daugiau - tuo geriau) tikrai negali būti.


 


iii) Artūrai, jūsų kompanija buvo gerai žinoma ankstyvajame RsV rinkos plėtros etape. Kas atsitiko, kad sustabdėte savo įmonės veiklą?


Kompanija įkurta 1999 metais ir aš joje dirbau iki 2004 gruodžio 23 dienos. Juridiškai kompanijai nebuvo nustojusi veikti. Jai vadovavo mano buvęs partneris. 2007 gegužę pasikeitė kompanijos akcininkai. Aš perpirkau akcijas is savo buvusio partnerio.


  


iv) Buvote laisvai samdomas konsultantas. Kodėl nutarėte pakeisti savo veiklos modelį?


Tai buvo susiję su sprendimu perimti atgal UAB „A.Jonkus ir partneriai“ kontrolę.


 


v) Kodėl ne UAB, o advokatų kontoros modelis?


Teisiskai tai UAB, tačiau valdymo prasme tai – lygiaverčių partnerių bendradarbiavimas. Daugiau pasitikėjimo, daugiau atsakomybės, daugiau iniciatyvos. Tai nehierarchinis vadovavimo ir bendradarbiavimo modelis, kurį vadybos specialistai siūlo diegti kompanijose.


 


vi) Ar be Liutauro ir Eglės jūsų kompanijoje jau yra kitų darbuotojų?


Kol kas esame tryse.

Rodyk draugams

Kaip išnaudoti BLOG’us savo komunikacijoje. Nezinau.lt autorius pataria

Plyšaujam mes apie “blogosferą”, “blog’us” ir “blogerius”. Turbūt, ne vienas jūsų savęs paklausėte, “so? Kaip blog’ai gali tapti gerai?”, “kaip tai gali padėti mano produktui/paslaugai?”. Apie tai ir dar daugiau pašnekinome vienątokį veikėją, kuris yra populiariausio blog’o nezinau.lt savininkas.

DD: Blog’i žmonės kalba, kad blog’as – “new media” su kuria verslas (marketingas) turi vienaip ar kitaip “susidraugauti”. Kaip jiems tai daryti/padaryti?

Vienastoks: Verslui naudinga bendrauti su tinklaraščiais. Per juos labai gerai pasklinda žinios ir naujienos pačioje smalsiausioje ir pažangiausioje produktų ar paslaugų vartotojų grupėje, įvyksta pirminis aptarimas, galima pasirankioti reakcijų ir minčių. Pats paprasčiausias būdas užmegzti kontaktą - siųsti pranešimus, kviesti į pristatymus, pradėti dialogą el. laiškais. Tik reikia atsižvelgti, kad tinklaraščių autoriai nėra profesionalūs žurnalistai, tad į „pusryčius su X” 10:30 neateis, nes dirba savo tiesioginį darbą.

DD: Kas Lietuvoje iš prekių ženklų sėkmingiausiai išnaudoja “blog” reiškinį ir kaip?

Vienastoks: Niekas? „Level.lt” pavyzdys jau išlinksniuotas, kaip ir keli kiti. Dabar aktyviausios yra mobiliojo ryšio operatorės ir telefonų gamintojai/atstovai. Stebina kompiuterių ir techninės įrangos atstovų snaudulys. Keista, kad pramogų verslas visiškai nesikreipia į imliausią auditoriją. Miega leidyklos, interneto parduotuvės (gal išskyrus Fotofabriką, Kaobangą), kelionių agentūros, bilietų pardavėjai. Dar miegos kurį laiką, manau.

Atsakymas į klausimą „kaip” yra labai paprastas. Turi daiktą - duok išbandyti. Turi paslaugą - pakviesk ja pasinaudoti. Ir informuoti nuolat reikia, žinoma.

DD: Kaip išnaudoti blog’us pasiūlytum “Vievio paukštyno” marketingo vadovui?

Vienastoks: Idėjų yra kiek nori: nuo „blogger grill party”, iki gražiausios vištos (tiesiogine prasme) rinkimų ar susitarimų su kulinariniais tinklaraščiais. Aš gal nusiųsčiau po vištą visiems norintiems pagaminti ją pagal savo receptą ir aprašyti. Būtų vištų pokylis. :)

DD: “Žudykreklamą” Arnoldas dažnai puolamas, kad yra remiamas “Omnitel”, todėl, neva, yra šališkas. Ar yra tame tiesos? Ar nemanai, kad blog’erio palankumas yra labai greitai demaskuojamas?

Vienastoks: Nežinojau, kad Arnoldą remia “Omnitel”. Skaitydamas įrašus nejaučiu. Gal šiaip kritikos “ŽudykReklamą” pasigendu, bet jos sočiai būna komentaruose. Man atrodo visiškai natūralu, kad autoriai yra palankesni tiems, kas su jais bendrauja, duoda išbandyti produktus ar teikia informaciją. Natūralu dėl to, kad aš jau pažįstu produktą ir paslaugą, galiu apie ją papasakoti. Juk ir žurnalai renka „metų produktus” ar „geriausius” iš to ką matė ir bandė. Kitas dalykas, kad būtina atskleisti, iš kur gavai informaciją. Užsienio tinklaraščiai rašo „kelionę į Adobe Air pristatymą apmokėjo Adobe Australia”. Taip turėtume elgtis ir mes.

DD: Rankose vartome naujausą “Bitės” B2B – ten tu pristatai vieną telefonų ir pats esi pristatomas kaip nezinau.lt redaktorius ir technikos ekspertas. Ten esi blogo ar labiau savo ekspertiškumo dėka? Ar ten tavo tekstas ar ir tau jį parašė VRP?

Vienastoks: Matyt, labiau kaip tinklaraščio autorius, nes nesu mobiliųjų telefonų ekspertas - daugiau su jais susiduriu tik pastaruoju metu. Telefoną “Bitė” atvežė pasibandyti be jokių sąlygų. Galėjau rašyti, ką norėjau. Taigi tekstas ten mano turėtų būti (neskaičiau dar žurnalo).

DD: Nezinau.lt rašai, kad jau bandai “BlackBerry” ir “Sony Ericsson”, ar tai susiję su minėtuoju “Bitės” leidiniu? Mini apie planus su telefonų gamintojais, ar tai tie telefonų gamintojai, kurie nori, kad produktai būtų vertinami nepriklausomų ekspertų bloguose?

Vienastoks: Ne, nesusiję. “BlackBerry” ir “Sony Ericsson” telefonai duoti bandymams nežinau.lt. Tikiuosi jų bus ateity daugiau. Įvairių gamintojų. Yra du keliai, kaip bandoma technika patenka į žurnalus ar tinklaraščius: jei yra lyginamasis testas, tai išsiunčiami kvietimai firmoms, kurios turi tos kategorijos produktų - kas nori, tas gali pateikti savo modelius (ketinu vieną tokį padaryti kitą mėnesį). Kitais atvejais patys atstovai rašo ir klausia, ar domina naujas jų gautas produktas. Aktyvesni visada labiau laimi, nes jų produktų aprašoma daugiau. Nesvarbu, pagiriami jie ar peikiami. Skaitytojas mato, kad ta kompanija bent jau stengiasi informuoti apie savo produktus kuo plačiau, vadinasi, ji rūpinasi informuoti savo vartotojus ir nebijo nepriklausomų nuomonių. Tai jau geras ženklas.

DD: Kuo ir kokiais taps blog’ai Lietuvoje (Baltijos šalyse) globalia prasme: jie jungsis, augs, virs verslo vienetais ar žlugs ir rasis nauji? Kokia paties vizija?

Vienastoks: Nemanau, kad jungsis. Tinklaraščiai Lietuvoje labai „piktai nepriklausomi”, jei taip galima sakyti. Augimui vietos lyg ir yra, bet nepamirškime, kad didžioji dalis interneto vartotojų yra tie patys žmonės, kurie į pirmą vietą reitinguose (ir tarp moterų, ir tarp vyrų) iškelia „Prarastas meiles” ir paskalų šou per TV. Gal iš tos kartos jau ir nebėra ko tikėtis. Todėl spėju, kad dabartiniai populiarūs tinklaraščiai po truputį išmirs ir bus pakeisti kitais, gal verslesniais, radusiais imlesnį jauną skaitytoją. Bet ir dabar labai smagu rašyti - tegu ir į nuostolį. Prisipažinsiu, kad norėčiau rašyti tinklaraštį profesionaliai. Jei jis neužges, gal kada nors taps priedu prie pensijos? :)

DD: Kuo užsiimi be nezinau.lt? Kokia tavo pagrindinė veikla? Iš kur tiek laiko savo blog’ui?

Vienastoks: Mano diena susideda iš tiesioginio darbo, nežinau.lt ir miego (maždaug lygiomis dalimis). Darbas su tinklaraščio temomis nesusijęs - jei rašyčiau pagal darbą, tai rašyčiau „ŽudykReklamą 2″. :) Nežinau.lt atiduodu visiškai visą laiką, likusį nuo darbo ir miego - apie 7 valandas kasdien. Dabar mažinu tempą, nes nebeišgaliu. Džiaugiuosi, kad darbas nesusijęs su tinklaraščio temomis - negalėčiau tuo pačiu gyventi visą laiką nuo žadintuvo iki pagalvės. Darbe kolegos žino, kad rašau nežinau.lt, bet skaito tik vienas-kitas.

Rodyk draugams

Privalėsime būti drąsūs

Skambusis Lietuvos logotipo kūrimo konkursas baigėsi gausiomis diskusijomis ar “DDB Vilnius” darbas buvo geriausias iš visų pasiūlytų. Nors alternatyvos buvo Rokiškio žemėtvarkos lankstuko lygio, pilkoji banda laimėjo… Šiandien ji turi naują auką – Lietuvą, kuri yra drąsi. Naujosios komisijos veiksmų plane neabejotinai nuguls “tautos įtikėjimo drąsa” taktika. Mes su Christian nesiimame spręsti ar valstybės komunikacijos koncepcija “Lietuva – drąsi šalis” yra gera ar bloga, bet aišku viena – tai sprendimas, kuris grindžiamas kitokiu išskirtinumu nei tik vienpusišku žalia, šilta, jūrinė ar lietinga. Drąsos koncepcija leidžia “pakišti” po ja daug savybių: drąsa istorijoje, drąsa atradimuose, drąsa ekonomikoje ir pan. Drąsa - tai apibendrinimas. Su juo gali “sutarti” ir “žalia paprasta”, pavyzdžiui galime sakyti: “ei, mes neturime geresnės gamtos už Lenkiją, bet esame nuoširdesni” ar kažkas panašaus.

Lietuvos įvaizdžio formavimo komisijos nariai: Pauliaus Senūta (Not Perfect direktorius), Gintaras Šeputis (VRS direktorius), Jonas Blinstrubas (BVRG direktorius), Arūnas Užupis (SEB?), Marius Lukošius (Not-Perfect kūrybos direktorius). Keletas klausimų Pauliui Senūtai:

Foto: Julija Goyd

Paulius Senūta

DD: Kas suformavo Lietuvos įvaizdžio formavimo komisiją ir kas pasiūlė narius?

Paulius: Tai LRVK projektas. Buvo skelbtas konkursas. Aš surinkau savo grupę žmonių, sudalyvavau ir mes laimėjome.

DD: Komisijai vadovauja LR premjeras G. Kirkilas. Kiek realiai vadovauja? Ar tik posėdžiuose tvirtina/atmeta komisijos narių pasiūlymus?

Paulius: G. Kirkilas yra premjeras. Tai reiškia, kad šis projektas yra tiktai vienas iš begalės svarbių klausimų. Apart to aš buvau nustebęs kiek įsigilinęs jis buvo į projektą ir kaip sugebėjo įžvelgti skirtumus, pliusus ir minusus dvejuose pasiūlytuose projektuose (galutinis pasirinktas projektas yra vienas iš dviejų pristatytų komisijai). Kaip tokio rango valstybės asmeniui manau, kad Kirkilas parodė daugiau nei pridera dėmesio. Buvau nustebintas jo entuziazmu, konstruktyvumu ir įžvalgiu protu.

DD: Kada komisija pradėjo darbą? Ar darbo procesas sklandus? Ar daug nuomonių/pasiūlymų/įžvalgų buvo?

Paulius: Ekspertų grupė pradėjo darbą spalio viduryje. Mūsų tikslas buvo suformuluoti konceptualią idėją, todėl mes savo demesį skyrėme ne tyrimams ir analizei (ko tam momentui jau buvo atlikta daugiau nei reikia), o alternatyvių idėjų formulavimui. Viso sugeneravome 28 idėjas tam, kad turėtume apie ką diskutuoti ir iš ko rinktis.

DD: Ar logotipo sukūrimui ir būsimo veiksmų plano įgyvendinimui vėl bus skelbiamas konkursas? Ar tai darys Not-Perfect su VRS?

Paulius: Logotipo įgyvendinimui ir kiekvienam veiksmo įgyvendinimui bus skelbiami konkursai.

DD: Ar Lietuvos buvimas drąsia, drąsių žmonių turėjimas Lietuvoje yra pakankamai svarus argumentas žmonėms važiuoti pas mus?

Paulius: Tai ne turizmo prekės ženklo projektas, o visos šalies pristatymo projektas, nors jis turi savo rolę ir šiame sektoriuje. Dėl konceptualios idėjos dar niekas niekur nevaziavo. Klausimas yra ką reiškia drąsi šalis turizme? Trumpas atsakymas yra - žada įdomius istorinius paminklus, novatoriską/eksperimentuojančią moderniają kultūrą, bei įdomius tiesmukiškus žmones. Ilgas atsakymas – tai tiktai kryptis kaip mes vystysime savo turizmą kaip produktą.

DD: Panašu, kad išvengėte klišinio požiūrio į reikalą - ieškojimo “kuo mes išskirtiniai”. Kaip tai pavyko? Įrodėte, kad pozicionavimas mirė?

Paulius: Palikime tą varganą pozicionavimą bedarbiams (dar žinomiems konsultantų pavadinimu) ir studentams. Vietoj to nuveikime ką nors doro ir apčiuopiamo.

Be brave, Lietuva!

Rodyk draugams

Šiek tiek apie TV produkcijos užkulisius. 2-a dalis.

DD: Tad turėti nuolatinę prodiuserių komandą - naudinga ar ne?


 


Bičiulis iš TV: daug pasakiau kalbėdamas apie ištikimybę. Jau minėjau bendradarbiavimo ir komunikavimo know-how. Antra, kai visi prodiuseriai yra viename rate ir su jais yra tikrai glaudus bendradarbiavimas, tada visada gali paskambint ir sakyt: varyk čia su savo žvaigždėm. Rytoj nuo ryto filmuojam naują įvaizdinį klipą. Taip buvo LNK. Dalinai tai gali padaryt LTV, bet nemoka. TV3 to neturi - labai daug laiko ir sąnaudų barstoma koordinavimams. Ir daug idėjų dėl to reikia palaidot.


 


Galbūt turint nuolatinių prodiuserių kyla kaina. Visgi rinka yra rinka. Prodiuseriai pasišneka, mato, kiek kas kam ir kaip moka. Plius, čia yra skirtumas nuo reklamos verslo – televizijos vyr. prodiuseris puikiai žino ir derina kiekvieną laidos biudžeto eilutę. Taigi, gali mėginti dalį išlaidų kažkur paslėpti ir padidinti savo, kaip prodiuserio, pelna, bet galimybes tam ribotos.


 


DD: OK, vadinasi, tam tikra prasme „nuolatiniai prodiuseriai“ liks. Bet ar atsisakius nuolatinių prodiuserių nesuintensyvėtų konkurencija, skatinanti geresnių projektų atsiradimą? Ir kodėl manai, kad po kelių mėnesių rinka nusistovės? Gal bus taip, kad dabar visi siuntinės projektus ir kaita vyks “kas tinklelį”?


 


Bičiulis iš TV: LNK, kaip ir LTV, vienintelės turi IN-HOUSE production galimybe. Tuo tarpu TV3 turi mažutę žinių studijėlę, o iš prodiuserių gauna kasetes su gatavu produktu. Jokių investicijų į studijas, apšvietimą. Todėl net ne kartais, o dažniausiai TV3 permoka už tų pačių šviesų nuomą. Plius, pagalvok - kiekvienos progos (Kalėdos, Valentinas, naujas tinklelis) koordinavimas eina mažiausiai per 10 žmonių. Tai kainuoja daug resursų. LNK ir LTV atveju yra gerokai paprasčiau: studijos - vietoje, gamybos skyrius (žmogiškieji + techniniai resursai) - taip pat. Plius bazė ir, daugeliu atvejų, prodiuserių darbo vietos yra tame pačiame pastate. Tai palengvina komunikaciją labai smarkiai.


 


Sakiau, kad rinka nusistovės. Pasikeis televizijos prodiuseriais, redaktoriai ir režisieriai persimaišys tarp tų pačių prodiuserių ir po metų vel turėsim status quo. Nes LNK supras, kad įlindo ten, kur jau ne kartą buvo, ir vis sprukdavo atgal. Nes įlįsdavo į didelio ir sudėtingo koordinavimo mašiną. TV3 neturėjo kitos išeities, todel dirba taip.


 


Antra, gerų prodiuserių Lietuvoje nėra daug. Trečia, tinklelis ir biudžetas yra riboto talpumo. Todėl dabartinių (nuo vasario mėn) iki rudens einančių laidų tinklelis nusistovės, vasarą įvyks nedidelis mūšis dėl naujų projektų tarp televizijų/prodiuserių (visi siuntinės pasiūlymus visiems), o rudeniop pamatysim, kad daugiausiai tik 2 prodiuseriai turi laidas keliuose skirtinguose kanaluose tuo pačiu metu. Tai, turbūt, negalioja LTV atveju.


 


Beje, nuolatinių, pririštų prodiuserių skaičius nemažina konkurencijos ir kainų. Čia panašu į darbuotojų ofise darbą - ieškai būdų juos priversti galvoti, kurti kažką naujo. O ne išmeti vieną ir priimi kitą, kad įvyktų didžiulis postūmis kokybės srityje.


 


DD: Įdomu, kiek vidutinis prodiuseris gauna?


 


Bičiulis iš TV: Standartinio prodiuserio vidurkis yra +/-~3.000 -7.000 į rankas pagal autorinę. Plius: a) jokių (arba mažai) soc. garantijų; b) neribota darbo diena, bet tikrai minimaliai laisvadienių; c) krūva sugadintų nervų dirbant su nežinančiais ko nori TV vadais; d) NEapmokamos atostogos vasara (pinigus birželį už gegužę dar gauna, tada liepa, rugpjūtis ir rugsėjis - sausi, o pirmieji pinigai pasirodo spalį).


 


DD: O paskaičius „Žmones“ atrodo, kad prodiuseriai vakarais geria „Kristal“ šampaną, o laisvalaikiu perka dvarus…


 


Bičiulis iš TV: Prodiuseris, jeigu jau taip rimtai gyventi iš to, iš vienos laidos nepragyventų. Bet turint dvi ir daugiau laidų, pasidengia labai daug kaštų: nuo montažinės, kameros, žmonių iki ofiso, interneto ir t.t. O jeigu dar pats vedi (kaip S. Bartkaus, E. Mildažytės atveju)…


 


Rodyk draugams

Šiek tiek apie TV produkcijos užkulisius. 1-a dalis.

p. A. Valinskui tapus laisvu prodiuseriu, pasiteiravome bičiulio televizijoje apie TV rinkoje vykstančius procesus. Nes kalbama, kad LNK nutarė didinti efektyvumą (seniai laikas, žinant jų nuolatinį atsilikimą nuo TV3) ir, kaip kitos televizijos, pereis prie „laisvų prodiuserių“ samdymo praktikos.


 


DD: Kas vyksta rinkoje?


 


Bičiulis iš TV: Buvo uždari, televizijomis pasiskirstę prodiuserių klanai (net K. Krivickas ir tas LNK nebeturi nieko, peršoko į TV3). Dabar LNK atsisakant nuolatinių prodiuserių bus šiek tiek sujaukiama rinka, nes tie „nepriklausomi“ pradės eiti į kitus kanalus. Bet viskas nusistovės po poros - trejeto mėnesių.


 


DD: Kodėl TV kanalai atsisako nuolatinių prodiuserių?


 


Bičiulis iš TV: Ne, TV kanalai nėra suinteresuoti visiškai atsisakyti nuolatinių prodiuserių. Teoriškai prodiuseris yra tas, kuris gali už mažiausią kainą pagaminti kokybiškiausią produktą. Parametras “kokybiškiausias” atsiremia į 2 veiksnius - reitingus ir/arba subjektyvų kūrybiškumą. Kaip ir agentūros/kliento, agentūros/production house santykiuose, taip ir televizijos/prodiuserio santykiuose yra daug nerašytų dalykų, kurių išmokstama su laiku. To neįmanoma aprašyti sutartyse. Pavyzdžiui, struktūros, cliff-hangerių (kablių prieš reklamą/pabaigą) dėliojimas, sutarimas del to, ką rodome (politikus, kalinius, etc.), ko vengiame, kaip “žvaigzdės” ar herojai atidirbinėja marketingui ir taip toliau.


 


Su prodiuseriu susipykstama dažniausiai dviem atvejais: a) netenkina santykiai (negera kokybė, “neina” projektas, o prodiuseris nieko nedaro, etc.), mala š…, vėluoja, nesirūpina promo ir t.t.


 



 


b) lojalumo klausimas. Štai vienas iš nūdienos pavyzdžių. Žodžiu, vienai televizijai ištikimas ir lojalus prodiuseris prasigyveno ir išplėtė savo įmonę. Natūraliai pradėjo galvoti apie veiklos sferos/produktų plėtrą. O tam, žinoma, reikia eiti ir pardavineti per kitą retailerį - TV. Nueina, tarkim, iš LNK į TV3. TV3 sako: jo, tu geras prodiuseris, mes su tavim norim dirbti. Siūlyk, ką turi. Arba duodam projektą, nes jį geriausiai moki daryti (pvz, fake reality). Tada prodiuseris padaro produktą TV3. LNK baisiai įsižeidžia, bet supranta, kad prodiuseris yra nepriklausomas.


 


De jure viskas yra gerai, bet de facto gaunasi taip: televizijos programų direktorius tokiam prodiuseriui NIEKADA nebesiūlys rinktis iš formatų/idėjų sąrašo, nes bijos, kad nuneš į kitą TV. Informacija, sezono starto/perpozicionavimo planai bus nuo prodiuserio slepiami. Tada prasideda koordinavimo ir struktūros harmonizavimo problemos. Imama bendrauti labai emocingai, o tada supranti, kad ilgai netempsi.


 


Kitoje dalyje - apie LNK ir TV3 skirtumus bei efektyviausią programų kūrimo modelį.

Rodyk draugams

Atlapaširdžiai ir saviironiški Rusijos reklamos kūrėjai

Dauguma pripažintų “komunikacinių” leidinių metų sandūroje pateikė prėjusių metų apžvalgą ar kitų prognozes. Vieniems tai sekasi geriau, kitiems prasčiau. Jums pateikiame keletą rusiškosios Adme.ru ištraukas iš interviu su Rusijos reklamos agentūrų kūrybos direktoriais ir kitais “svarbiausiais” žmonėmis.

Rusijos rinka net nepalyginamai didesnė, industrija išbujojusi, pinigai, atrodo, kosminiai, tačiau kaimynės milžinės reklamos agentūras kankina tie patys ir Lietuvoje girdimi rupesčiai: klientai nori “atsargių sprendimų”, gerų žmonių trūkumas, nėra laiko ir… pan.

Reklamos žmonės, kaip ir dauguma rusų, atviri… Jurijaus Sergejevo iš ”Young & Rubicam Moscow” atsakymas į klausimą apie tendencijas labai reklamiškas. Klausimo ir atsakymo derinys - dvi raidės ir vienas ženklas pasako daugiau nei kai kurie išsamūs postringavimai. Gero pasiskaitymo.

Юрий Сергеев, креативный директор “Young & Rubicam Moscow”
Руслана Харитонова
, креативный директор “АМК Znamenka”
Константин Шипов, креативный директор “BBDO Moscow”
Ирина Зверева, креативный директор агентства «Родная Речь»
Роман Фирайнер, креативный директор “Instinct”

1. Весь мир говорит о том, что отношения между брендами и потребителями становятся ближе и их характер очень сильно меняется. Об этом твердили на каждом «рекламном перекрестке» в 2007 году. Что скажете о реализации этого тренда в российском креативе?

Руслана Харитонова, АМК Znamenka: Мировые тенденции бессильны))) Отношения может и есть, но реклама здесь ни причем. Брэнды, обращаются к людям, как к недоумкам и говорят странными словами из рекламы — «Давайте, как будто бы вы куда-то все время стремитесь, а мы как будто бы настроение праздника на пути вашего успеха!». Реклама пока, «третий лишний» в этих отношениях. Зря, отношения — это выгодно! Любовь, она же не требует доказательств.

Юрий Сергеев, Y&R: Чё?

2. Какую самую забавную/необычную/поразительную фразу услышали вы от своих клиентов в этом году?

Руслана Харитонова, АМК Znamenka: «Из того что было представлено, ваше не понравилось меньше всех. Поздравляем! Остальные просто выкинули». (Искренность больших клиентов).

Ирина Зверева, «Родная Речь»: «Спасибо!!»

3. Что и как изменил 2007 год в российском креативе? Какие тенденции наметились?

Руслана Харитонова, АМК Znamenka: Нам поможет наступающий и очевидный информационный хаос. Люди сами очень нуждаются в указателях. Поэтому реклама станет более проста, более функциональна, ответственна, и похоже, менее цинична, как и положено навигатору. Придется направить циничность в мирное русло. Ты же не будешь выделываться перед человеком, который сам задает вопрос, и отвечать сексуальным голосом тоже не станешь. Лишнее. К тому же, люди сами уже неплохо делают экспертизу того или иного вопроса. Поэтому рекламе придется быть чем-то реально лучше, чтобы конкурировать с компьютерной мышкой.

Пока что многие рекламные сообщения – это зашифрованные и вынесенные на люди агентско-клиентские отношения, сериальные баталии: «Убей стратега», «Не родись красивым копирайтером», и «Наша прекрасная брэндменеджерша».

И еще мне кажется многие рекламные люди стали понимать, что именно они могут снизить процент дурновкусия в рекламе, а то почтенная публика так и будет думать, что рекламой занимаются одни дармоеды.

Ирина Зверева, «Родная Речь»: Очень много значимых и толковых людей продолжает уходить из рекламы в смежные и не очень профессии. Им на замену не родились еще. Индустрия отчего-то стала сильно бедна интересными людьми. Новички приходят с горящими глазами, да. И как-то сразу про деньги.

4. Сколько раз за этом году у вас были рабочие воскресенья? Вспомните самый длинный рабочий день в этом году? Чем вы занимались? Вспомните самый тяжелый день — что тогда произошло?

Константин Шипов, BBDO Moscow: Раз пять-шесть. Самый долгий день — 23 часа, по моему, для радио ретро. Тяжелых дней не бывает, мне за счастье на такую работу ходить.

5. Какая работа, из созданных вашей командой в 2007 году, запомнилась вам больше всего? Расскажите подробнее об этом проекте. Что он качественно изменил в вашем агентстве?

Юрий Сергеев, Y&R: Никакую. Все клиенты одинаковые. «Хотим болт на 15 и гайку к нему на 17». Мы говорим: «Советуем подумать, диаметры не совпадают — удовольствия не получите», а они в ответ: «Точи, тебя не спрашивают». Вот и точим.

Константин Шипов, BBDO Moscow: Нет такой работы. Качественные были, прорывных нет. Так что нечем хваcтаться.

6. Обещаете ли вы в следующем году выиграть награду в Каннах?

Ирина Зверева «Родная Речь»: Нет.

Роман Фирайнер, “Instinct”: В плане Путина этого не было.

Rodyk draugams

Ar teisingai kaltinama KOMAA?

Kartą esame išreiškę nuomonę dėl nepakankamos KOMAA veiklos. Mūsų įrašus komentuojantys žmonės taip pat gan skeptiškai ją vertina. Tačiau gerai pagalvojus, ar ne be reikalo užsipuolame? Juk nelabai ir žinome, kas konkrečiai yra padaroma. Turėtume kalbėti ne apie neveiksnumą, o veikiau apie industrijos (agentūrų ir klientų) neinformuotumą apie KOMAA veiklą.

Be to, ar nevertėtų nustoti tik sėdėti ant kelmelio, rūkyti cigaretę ir keikti, kad nieko nevyksta, o imtis patiems aktyviau dalyvauti KOMAA veikloje? Kalbėti su savo agentūros vadovu, dalintis idėjomis ir stumti, kad jos būtų įgyvendintos. Arba pačiam tapti ten deleguotu žmogumi. Juk viskas mūsų rankose. Nes jeigu vakarėlyje nesilinksminsi pats, niekas tavęs ir nelinksmins.  

Apie tai ir daugiau komunikacijos agentūrų asociacijos valdybos pirmininkas Marius Jovaiša.

Marius Jovaiša, KOMAA valdybos pirmininkas

Dienos Duona: dažnai KOMAA yra kaltinama neveiksnumu ir formaliu egzistavimu. Jūs, žinoma, su tuo nesutiktumėte, taigi, keliais žodžiais supažindinkite mus ir blogo skaitytojus su asociacijos virtuve.

Marius Jovaiša: neveiksnumu gali kaltinti tik tie, kas nelabai supranta, ką tokio tipo asociacijos kaip KOMAA apskritai veikia. Ar daug žinote apie etinių farmacijos kompanijų asociaciją? Apie vežėjų arba kelininkų asociacijas? KOMAA yra agentūrų savininkų ir vadovų “klubas”, kuriame sprendžiami bendri klausimai. Vieša KOMAA veikla nėra plati, bet ji pakankamai žinoma: konkursų reguliavimas, reitingų sudarymas, festivalis “Adrenalinas”, savireguliacijos sistemos palaikymas.

DD: Ar nėra taip, kad KOMAA dirba ir daro daug, tačiau trūksta informacijos? Jūs, žinoma, galite pasiūlyti apsilankyti www.komaa.lt, tačiau kalbame ne apie formalų informacijos pateikimą.

MJ: Taip, KOMAA dirba pakankamai, tai yra tiek, kiek to reikia reklamos agentūroms. Nereikia pamiršti, kad KOMAA sudaro ne kas kitas, kaip reklamos agentūrų į valdybą deleguoti atstovai.

DD: Reklamos festivalis “Adrenalinas” kas kart susilaukia priekaištų dėl organizacinių nesklandumų, ypač techninių. Kur priežastys? Kaltas finansavimas, kai neskiriama daugiau pinigų viskam sustyguoti iš anksto, ar kiti faktoriai?

MJ: Koks reklamos lygis, toks ir festivalio lygis. Jei žinote profesionaliai renginius organizuojancių imonių, pasiūlykite joms bendradarbiauti su KOMAA. Mes kasmet skelbiame konkursus tarp reklamos agentūrų dėl renginio koncepcijos ir tarp organizatorių dėl renginio. Pinigų tam tikrai skiriama pakankamai.

DD: Šiandien TV3 turimomis priemonėmis “kariauja” su seimu, priėmusiu įstatymą, ribojantį alkoholio reklamą. Ar buvo kokių nors lobistinių veiksmų iš KOMAA pusės? Jei tai, tai kokių?

MJ: KOMAA aktyviai dalyvauja lobistinėje veikloje, jei tik kas užsimoja įvesti reklamos apribojimų ar draudimų. Su aludariais kartu siekiame, kad nebūtų griežtai apribota lengvų gėrimų TV reklama, su transliuotojais – kad nebūtų uždrausta politinė TV reklama. Ūkio ministerija, kitos valstybinės institucijos nuolat siunčia mums įstatymų projektus ir informaciją apie numatomus pakeitimus. Jei matome, kad tai nendaudinga reklamos verslui, stengiamės būti aktyvūs ir priešintis.

Rodyk draugams