BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

“Verslo žinios” gali būti ramios: blogai joms ne konkurentai. DienosDuoną užbaigiant…

Aštuonis mėnesius rašydami blogą, turėjome gausybę laiko gerai įsisąmoninti - joks blogas Lietuvoje dar ilgai neaplenks tradicinės žiniasklaidos. Net ne “neaplenks”. Reikėtų sakyti “nepasivys”. Kol didžiausi teminiai blogai nebus monetizuoti, kol juos rašantys autoriai negaus atlygio už savo darbą, tol kitaip nebus.

Populiarumas reikalauja kokybės ir dažno rašymo. Kuo dažniau rašai, tuo daugiau skaitančių ir sugrįžtančių kitą dieną. Savo ruožtu, rašymas atima daugybę laiko ir pastangų. Net nėra kada nuvažiuoti į degalinę nusiplauti savo “Jaguar”, nekalbant apie tai, kad mylima moteris, vaikai ir lojantys bei kniaukiantys augintiniai seniai užmiršo kas anksčiau namuose buvo bosas. Iš tiesų, norėdamas rašyti teminį blogą, tu turi nuolatos “sėdėti ant informacijos”. O juk dar yra įsipareigojimai generaliniam, akcininkams ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, t.y. tiesioginis darbas… Manote, Nezinau.lt, populiariausio blogo Lietuvoje, autoriui lengva? Paskaitykite apie jo dienotvarkę.

Teminio blogo rašymas turi arba teikti atlygį (nebūtinai finansinį), arba bent jau būti darbo dalis. Pavyzdžiui, jeigu esi media agentūros vadovas, PR konsultantas, marketingo direktorius arba žurnalistas. Kitaip… kitaip anksčiau ar vėliau prieini ribą.

Pradėdami rašyti DienosDuoną, daug nesitikėjome. Tai turėjo būti pramoga, iš kurios neplanavome nieko uždirbti. Ir neuždirbome nė cento, nes visų norinčių darbo skelbimus ir konferencijų reklamas dėjome nemokamai. Bet pramoga suteikė daug vertingos patirties bei žinių įvairiose srityse. Galų gale, įrodėme ir sau, kad galime rašyti įdomiai.


 
Taigi, mums pavyko. Ir dabar ramiai galime tai užbaigti, nes išaugome savo blogo kelnytes. Turime naujų sumanymų.   

DienosDuona buvo nuostabi patirtis. Ačiū, kad skaitėte ir bendravote su mumis.

Rodyk draugams

Verslo ironija: bus kuriama reklama reklamai

Lietuvos transliuotojai ir KOMAA organizuoja reklamos agentūrų konkursą. Reklamos objektas – reklama! Būsimos reklamos kampanijos užduotis – įtikinti plačiąją visuomenę ir politikus, kad reklama yra normalus visuomeninis ir verslo reiškinys, be kurios nebūtų kokybiško televizijos ir kitų kanalų turinio. Taip siekiama kovoti prieš pastaruoju metu užgriuvusią reklamos draudimo bangą (silpnojo alkoholio). Ar tik ne per vėlai susizgribome, kolegos?

Industrijos misija tikrai yra šviesti visuomenę, kad reklama yra geras ir naudingas reiškinys, tik tai reikia daryti nuolat, o ne krizių metu - tuomet efektyvumas mažiausias. Kita vertus, visa tai labai ironiška – reklamos agentūros kartu su klientais kuria tokią reklamą, kurios žmonės vengia, todėl jai pačiai rekia reklamos. Gal pradėkime kurti ir rinktis tokias reklamas, kurias žmonės su malonumu žiūrėtų? Nes šiandien 95% eterio teturime tai:


Rodyk draugams

“Bitės” konkurso belaukiant… 2

Vos neužmiršome pridurti: “Bitė” media planavimo ir pirkimo konkurse leido dalyvauti tik keturioms agentūroms. Laimingieji yra “Initiative-VIA”, OMD, “Carat” ir CMS.

Ko gero, konkurso favoritais galima laikyti OMD, nes jie turi daug patirties su “Omnitel”. Bet kai kada laimi ir tas, kurį visi buvo nurašę. Pavyzdžiui, A. Siaurusevičius.

Rodyk draugams

“Going green” Lietuvoje - dar niekas nenuveikta

Su Christian džiaugiamės, kad gyvename įdomiu laiku: matėme kaip Lietuvoje užgimė verslas, kuo buvo gyvas marketingas ir stebime šiandieninės komunikacijos metamorfozes. Mūsų visų privalumas - per 15 metų išgyventas didelis marketingo evoliucijos ciklas, bet tikrai ne visas. Kai kada norisi tikėti, kad esame įsilieję į bendrapasaulinę tėkmę, nes kai kuriose srityse (pvz. telekomunikacijų ar fizikos) dažnai esame vieni pažangiausių, tačiau verslas dar turi kur augti, - kad ir pagalvoti apie aplinkosaugą ir socialinę atsakomybę. Gal ir pabodusios sąvokos, bet vis dar aktualios.



Mykolas Katkus kovo “Verslo Klasėje” rašė: “Didžiojoje Britanijoje apskritai ginčijamasi ne apie tai, ar verslas “žalias”, bet apie tai, kokio “atspalvio žalumos” šis verslas yra”. Kol pusė Pasaulio perrorientuoja savo verslą ir komunikaciją socialinės atsakomybės linkme, mes laukiame, kol “apsimokės” tai daryti, neva “dar anksti”, “žmonės tam dar nesubrendo” ir pan. Mums kažkodėl atrodo, kad “žaliasis marketingas” ar “socialiai atsakingas verslas” yra “iš reikalo” – kažkas bus daroma, jei tik to reikės. Nemoralizuosime, tik pabandysime jums padėti atsakyti sau į klausimą “ar verta “pažaliuoti”?

Visai neskaičiavome laiškų kiekio, ir tik vėliau pamatėme, kad jų išsiuntėme lygiai 50-čiai lietuviškų kompanijų ir lygiai per pusę: 25 – prekybos ir paslaugas teikiančioms įmonėms, 25 – produktus gaminančioms. O štai atsakymų sulaukėme tik 15: 13 – iš prekybos ir paslaugų kompanijų ir 2 - iš gamintojų… Skaičiai nedideli, tačiau jau daug sako. Pirmiausia, tai, jog prekybininkai ir paslaugas teikiantys pratę daugiau bendrauti, antra – tie kas turi ką pasakyti, atsako, tie kas ne – neatsako (atviras buvo tik vienas respondentas), ir trečia – dauguma gamintojų bijo reaguoti, nes nežinio kas per “bulka” jiems rašo.

Mūsų 3 klausimai buvo: 1) ar iš vis ką nors daro “žalumos” tema, 2) prašėme konkrečiai įvardinti, ką kompanija daro ar yra padariusi (rūšiuoja šiukšles, naudoja ekologiškas pakuotes, lankstukus spausdina ant perdirbto popieriaus ir pan. ir 3) ar kaip nors “žaliuosius” darbus išnaudoja komunikacijoje.

Apibendrinant atsakymus darome vieną išvadą: didžioji dauguma “žaliosios” veiklos yra pagrįsta ekonominiais faktoriais: spausdinama ant abiejų lapo pusių, efektyviai naudojama energija (nedeginama elektra, šildymas), naujas automobilių parkas, kuris užtikrina mažesnį išmetamųjų dujų kiekį. Kiek mažiau kompanijų teigia, kad rūšiuoja atliekas (!) ir jas perdirba. Žinoma, prie mažesnio popieriaus kiekio sunaudojimo prisideda nešiojamųjų kompiuterių darbuotojams pirkimas, bei popierinių sąskaitų atsisakymas. Kitos kompanijos vienu ar kitu būdu remia “žaliąsas” iniciatyvas (kaip - nenurodo).

Beveik visos iniciatyvos mažina kompanijų išlaidas, tad “žalumas” yra tik pritemptas, o jei ne – sudėtinga įtikinti kitaip - jos tiesiog “patogios” minėti kaip “žaliosios”.

Negalime nepaminėti prekybos tinklo IKI, kurie investuoja į “žaliąjį marketingą”: akcijos vaikams ir moksleiviams, “žaliojo” maišo paleidimas į prekybą, laikraščio “Ozonas” rėmimas ir pan. Televizijos kanalas MTV investuoja savo resursus: eterį ir turinio kūrimą kampanijai “pradėk nuo savęs”, kuri yra Pasaulinės MTV “Switch” kampanijos dalis, o “Verslo žinios” biurams siūlė tapti atsakingo verslo zona.

Taigi, “going green” kontekste tikrai “going” yra nedaugelis kompanijų. Aktyviausi yra prekybininkai ir paslaugas teikiantys, o gamintojai – ne, o jie juk ir generuoja daugiausia atliekų ir išmeta daugiausia CO2 į atmosferą.

Ar teko girdėti sąvoką “darnus vystymasis”? Jis apima ekonominį gyvybingumį, teisingumą, socialinę sanglaudą, aplinkos apsaugą ir darnų gamtos išteklių tvarkymą, kad būtų tenkinami dabartinės kartos poreikiai ir užtikrinama galimybė būsimoms kartoms tenkinti savo poreikius. 2007 m. spalį LR Vyriausybė patvirtino darnaus vystymosi programą iki 2015 metų, kuri apima vaikų, moksleivių, studentų ir pedagogų švietimą darnaus vystymosi tema. Programa čia. Mokytojams leidžiamos knygos ir rengiamos programos apie tai, kaip integruoti darnaus vystymosi programas mokyklose. “Lietuvos vaikų ir jaunimo centras” organizuoja renginius vaikams apie atliekų rūšiavimą, mokyklos kviečiamos tapti “Gamtosauginės mokyklos programos” nariais, sukurti aplinkosaugos informacijos centrai ir dar vyksta daugelis panašių iniciatyvų ir programų. Paminėtinas tas pats MTV, kuris intensyviai komunikuoja jaunam protui, kaip svarbu pačiam prisidėti prie aplinkosaugos.



Svarbiausia – visos šios veiklos ramstis – Europos Sąjungos pinigai, kurių mums p. D. Grybauskaitė išrūpino daug, tad tokių “žaliųjų” programų tik daugės ir jos plėsis. Taigi, Briuselio dėka, mūsų Vyriausybė investuoja į naujojo “aplinkai draugiško” proto vystymą – auga (auginama) nauja vartotojų karta, kuri ne “eis žaliuoju” keliu, bet BUS “žaliaisiais”. “Ekologiškumas”, “žalumas”, “socialinis inegruotumas” bus “higienos” faktoriai būsimų vartotojų sąmonėse. Jau šiandien keturiolikmetis pusbrolis atsisakė maišelio, kai šiam daviau pundą PS2 žaidimų – “saugokim gamtą” – išdrėbė man atgal tiesdamas “Maxima” maišelį.

Nauja vartotojų ir klientų karta yra neišvengiama. Ji ne už kalnų. Lietuvos kompanijoms ir gamintojams būtina suklusti ir jau šiandien imti įtikinėti CEO ir akcininkus, kad investuoti į “žalumą” reikia jau pradėti ir kaip papildyti komunikaciją besišypsančio žemės rutulio piktograma. Ypač - gamintojams, nes šiems tokie pokyčiai yra brangūs.

Kažkur teko skaityti tokią frazę (tiksliai nepamenu kas pasakė, berods, Bill’as Gates’as): “mes per daug skiriame dėmesio pokyčiams, kurie mūsų laukia per artimiausius kelis metus ir nuverinam tuos, kurie mūsų laukia per artimiausius dešimt”.

Linkime įvertinti teisingai ir nepažaliuoti tampant “žaliais”.

Rodyk draugams

L.T. nusibodo būti geltonaja spauda

Ačiū M. už žinutę apie laikraščio L.T. planus pakeisti spalvą. L.T. ketina pamažu, evoliucijos keliu (tai gerokai skiriasi nuo “Lietuvos Žinių” pomėgio kas keli metai garsiai apie save priminti reklamos kampanijomis), pakeisti savo turinį ir tapti baltesniu. Tačiau, tai nereiškia, kad L.T. taps toks, kaip ir kiti “rimti” dienraščiai, kadangi ketinama išlaikyti labiau pramoginę pakraipą. Kaip ir tabloido dizainą.

Dienraščio tikslinė grupė - pramogų ištroškę 20 - 39 metų miestiečiai. Ką gi, galima bent jau pasidžiaugti, kad L.T. pozicionavimas ir pagrindinė tikslinė grupė yra labai aiškūs dalykai. Tai kontrastuoja su neapibrėžtomis kai kurių kitų pretendentų į reklamos gabalą prekės ženklo vertybėmis.

Kol kas L.T. sekėsi vidutiniškai. Praėjusių metų pabaigoje laikraštis Lietuvoje buvo penktas, pasiekdamas 14 % auditorijos. Palyginimui, “Vakaro Žinios” pasiekia 46 % Lietuvos gyventojų. Beje, įdomu tai, kad 20 - 29 metų amžiaus grupė ryškiai dominuoja L.T. skaitytojų tarpe.

Belieka tikėtis, kad dėl padidėjusio rimtumo L.T. nepraras savo unikalios auditorijos ir nenusiris į visišką nebūtį. Kodėl Lietuvoje leidėjai taip baidosi geltonos spalvos, jeigu Didžiosios Britanijos spaudoje ji taip aiškiai dominuoja? Nes pelno norisi per metus - du ir todėl jie ima blaškytis?

Rodyk draugams

Lietuviškas “Toyota” reklamos klipas

Cool - užsienio prekės ženklas investavo į kokybišką video klipą Lietuvos rinkai. Mantas reklamuoja “Toyota”, o “Toyota” Mantą. Tokie sprendimai rodo rinkos brandą. Laukiame daugiau. Prie Manto klipo (ir “Toyota”) kūrimo gerokai prisidėjo Lietuvos MTV ir Arūnas Matačius, projektų prodiuseris MTV.

Rodyk draugams

Vau, “Tesco” smogia “Omnitel”!

Gal ne taip jau ir blogai yra būti geltonaja žiniasklaida? Atsiveria žymiai daugiau kūrybos horizontų galvojant įrašų antraštes.

“Vau, “Tesco” smogia “Omnitel”!” labai tinka antraštei apie tai, kad Britanijoje “Tesco Digital”, “Tesco” tinklo (juk mes visi žinome, kokie jie didžiuliai, ar ne?) padalinys, gegužę atidaro parduotuvę internete, kurioje prekiaus dainomis, o po kurio laiko - ir TV programomis bei žaidimais. Dabar “Tesco” turi teisę paradvinėti apie 3.3 mln. dainų. Kaip rašo “Brand Republic“,

The move will be a blow not just to iTunes, but other online music services such as HMV.co.uk, Lastfm and Napster. As Tesco expands its offering beyond traditional groceries, it tends to have a serious impact on rivals. Boots the Chemist has been hurt by Tesco's move into pharmacy as well as its success in retailing toiletries. The book trade is affected by Tesco's ability to negotiate huge discounts with publishers and sell titles cheaply.

“Omnitel” Lietuvoje ieško naujų nišų ir vis daugiau dėmesio skiria pramogoms (ir prekybai muzika tame tarpe). Metas ir mūsų prekybos tinklams suskubti ir suvokti, kad prekyba gali būti ne tik pirkėjams stumdant vežimėlius po salę, bet ir kitoje, elektroninėje, erdvėje? Ir kad muzika irgi gali būti verslas?

Rodyk draugams

Lietuvoje nuo balandžio 25

Nesame filmų recenzijų blogas, bet šis filmas šiaip ar taip kalba apie mūsų profesijas (reklama, marketingas, PR). Todėl nusipelno kelių teksto eilučių.

Gyvenimas reklamoje, kaip visiems žinoma, yra šventė. Kiekvieną dieną - klipų filmavimas egzotiškuose vietose, prabangūs automobiliai, gražūs drabužiai, nuostabūs ir įdomūs žmonės. Žinoma, daugybė kokso kiekviena proga. Blogiausiu atveju - bent jau žolės.

Tą gyvenimą, tiesa, šiek tiek gadina du dalykai. Visų pirma, po kojomis nuolatos painiojasi idiotai Account executives, kurie nesugeba nė sakinio dorai suregzti (ir apskritai neaišku, ką jie veikia agentūroje). Antras nemalonus dalykas - nieko reklamoje ir vartotojuose nesuprantantys, kaip tikri menkystos dėl vietos korporacijoje drebantys, klientai. Kaip jie, chamai, drįsta kalbėti apie tai, kad jie turi parduoti kelis šimtus tonų jogurtų, kai mes, menininkai, darome meną?! Tai už jų pinigus mes darome meną?! Ką jūs apie tai apskritai suprantate…

Taigi, Lietuvoje nuo balandžio 25 galima pasižiūrėti filmą apie Oktavą, dirbantį reklamos agentūroje kūrybos genijumi. p. F. Beigbederio knygos ekranizacija “14.99 eurų” Lietuvoje pasirodė gana pavėlavusi (premjera kažkur kitur įvyko praėjusių metų rugsėjo 26 dieną), bet labai daug nepraradome.

Filmas, palyginus su knyga, mane gana nuvylė. Galbūt todėl, kad reklamos pasaulis man yra pernelyg gerai žinomas ir bent jau Lietuvoje tokio spindesio (žinoma, žinoma, filme jis gerokai hiperbolizuotas) šiame versle tikrai nėra. O galbūt todėl, kad eilinį kartą įsitikinau, kad knygas perkelti į ekraną yra gana sunku. Nubyra tiek daug prasmių ir niuansų, kad kopija ekrane tampa tik tuščiu vizualiniu kiautu. Pavyzdžiui, knygoje meilės Sophie istorija eina visą laiką, sugrįžtanti kaip vis pasikartojantis liūdesys. Bet kaip tai perteikti ekrane? Todėl filme viskas daugiausiai susiveda į seksą gatvėje ir kelis flashbackus apie ją.    

Neabejotinas filmo pliusas - greitas jo tempas ir panašumas į reklamą bei muzikinius klipus. Tačiau pernelyg daug klišių, pernelyg daug stereotipinių herojų tą vaizdų saldainį gerokai apkartina.

Žinoma, filmo kūrėjai (ir pats p. F. Beigbederis), neatsispiria pagundai moralizuoti, papasakodami mums, kad reklama vartotoją apgaudinėja, kad užkulisiuose viskas kitaip ir net kad pinigų reklamai išleidžiama daugiau nei yra Burkina Faso biudžete. Bet tada įdomu, ar pats Begbederis nesinaudoja Publicite savo darbų išsukimui? Ar jis toks nuoširdus No Logo idėjų propaguotojas?

Tiek to, daug iš postmoderno reikalauti neverta…





 

Rodyk draugams

VMI dirba gerai, bet komunikacijai taupo

Valstybinė mokesčių inspekcija dažnai vadinama geriausia valstybine institucija Lietuvoje: gal dėl uolaus mokesčių surinkimo, gal dėl technologinių naujovių, tačiau VMI vienintelė valstybinė institucija, kurios du skyriai – Kauno ir Šiaulių tapo akcijos “pagirk gerą aptarnavimą” nugalėtojais. Siela džiaugiasi, kad valstybinė institucija jau konkuruoja “servisu” su privačiu verslu ir gan rimtai. Bet ėmė vieną dieną ir užtemdė džiaugsmą VMI reklamos klipas apie deklaravimą: nei režisūros, nei vaidybos, nei grafikos…



Apie tai ir dar daugiau paklausėme Vilniaus apskrities VMI viešųjų ryšių skyriaus vedėjos Karolinos Kažukauskaitės:

DD: Per TV paleidote reklaminį klipą. Jis imtas transliuoti jau įsibėgėjus deklaravimui. Kodėl ne iš anksto? Žmonės vangiai deklaravo internetu?

KK: Pateikti  pajamų deklaracijas už 2007 metus elektroniniu būdu tapo įmanoma nuo šių metų sausio 1 d., o nuo  kovo 3 d., kiekvienas, atsidaręs internetą (elektronino deklaravimo sistemoje), galėjo rasti savo iš dalies užpildytą deklaraciją. Nuo tos dienos startavo ir reklaminė kampanija. TV klipai anaiptol ne vienintelė jos sudedamoji dalis. Tai ir renginys, kuriame pajamas deklaravo olimpiečiai, taip pat spaudos, radijo bei interneto reklama. Jokiu būdu negalime sakyti, kad gyventojai deklaravo vangiai – vien per pirmąją savaitę gautą 100 tūkst. deklaracijų, 97 proc. jas teikia elektroniniu būdu. TV klipo transliavimo tinklelį formavome atsižvelgdami į e-deklaravimo intensyvumą.


DD: Su kuo susijęs klipo “paprastumas”?

KK: Mokesčių mokėtojų pinigus visuomet stengiamės naudoti racionaliai, t.y. norėdami aprėpti daugiau media kanalų, turėjome mąstyti apie produktų kainas.

DD: Ar nemanote, kad reiktų daugiau dėmesio skirti edukacijai kaip deklaruoti, t.y. kovoti su baime sėsti prie kompiuterio ir nebijoti daryti klaidų, bet ne skatinti apskritai deklaruoti internetu?

KK: Informacija „Kaip deklaruoti“ teikiama mažiausiai trimis būdais: tai nemokamas konsultacinis telefonas 1882, instrukcijos „žingsnis po žingsnio“ VMI internetinėje svetainėje ir elektroninio deklaravimo sistemoje, Atvirų durų dekada visuose VMI teritoriniuose skyriuose. VMI skyriuose veikia kompiuterinės klasės, kur galima gauti kvalifikuotą specialistų pagalbą ir tuoj pat pateikti deklaraciją. Didelė paskata sėsti prie kompiuterio ir teisingai pateikti deklaraciją, be abejo, yra ir permokos grąžinimas per 10 dienų.

DD: Esate vadinami geriausia valstybine institucija Lietuvoje. Kokių veiksmų dėka to pasiekėte? Kas įvyko VMI?

KK: VMI, teikdama paslaugas mokesčių mokėtojams, pirmiausia orientuojasi į jų poreikius – greitai ir paprastai gauti kvalifikuotą paslaugą. Šia linkme einame nuosekliai ir sistemingai: turime mokesčių mokėtojų aptarnavimo standartą, VMI valstybės tarnautojo elgesio kodeksą, įkūrėme mokesčių informacijos centrą (MIC), sukūrę elektroninio deklaravimo sistemą (tiek gyventojams, tiek įmonėms). Be to, vertiname save ir patys – VMI vienintelė valstybinė institucija nuolat atliekanti slapto kliento tyrimus. Šiemet taip pat dalyvavome gero aptarnavimo akcijoje kovo mėn.

Rodyk draugams

Norintiems daryti žinias, bet nebaigusiems žurnalistikos

Lietuvos gyventojams, ištroškusiems žurnalisto šlovės, duris atvėrė naujas Musulaikrastis portalas. Prisiregistravę vartotojai gali kurti įrašus ir išlieti emocijas. Portalo savininkas - žurnalistas ir leidėjas p. V. Savukynas. Panašu, kad jis ketina sukurti internetinės žiniasklaidos imperiją, nes jam dar priklauso ir naujienų portalas Atsi.lt.

 

Rodyk draugams