BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Sportininkas – prekinis ženklas

Reklamos specialistai seniai suprato, kad sportininkus galima išnaudoti ne tik reklamuojant sportinę aprangą bei sportinį inventorių, bet ir kitiems produktams. Ne visi sportininkai galimi būti reklaminiais veidais ir tuo pačiu ne visiems produktams jie yra tinkami.

BBDO Consulting atstovybė Vokietijoje įvertino žinomų (žemiau pateikiame dvidešimtuką su įverčiu bei kai kuriais reklamuojamais produktais) futbolininkų prekinių ženklų kainą. Skaičiuojant kainą turėti omenyje sportiniai futbolininko pasiekimai, jų amžius ir žinomumas, o taip pat maksimalus pinigų kiekis, kurį galima gauti naudojant futbolininko vardą bei jį patį, kaip reklaminį veidą.


1. Ronaldinho (Brazilija) - 47 mln. eurų (Pepsi, Nike, Lays traškučiai, Lenovo nešiojami kompiuteriai, Danone jogurtai, Gatorade gėrimai, variklio alyva Chevron, kramtomoji guma, dantų pasta Trident).

2. David Beckham (Anglija) - 44,9 mln. eurų (Pepsi, Adidas, Vodafone mobilus ryšys, Motorolla telefonai, Marks&Spencer of Britain drabužiai, Siemens technika, Coty parfumerija, L‘Oreal plaukų priežiūros priemonės, Police akiniai nuo saulės, Brylcreem priežiūros priemonės, Rage kompiuteriniai žaidimai, Jaffa biskvitai, Meiji šokoladas, KLM aviakompanija, Combe Inn kosmetikos kompanija, Gillete skutimosi priemonės, Calvin Klein apatinis trikotažas).

3. Wayne Rooney (Anglija) - 43,7 mln.eurų (Coca-Cola, Asda prekybos tinklas, Nike, Pringles).

4. Samuel Eto‘o (Kamerūnas) - 30,7 mln. eurų (Gameloft žaidimai mobiliems telefonams).

5. Lionel Messi (Argentina) - 30,4 mln. eurų

6. Zlatan Ibrahimovic (Švedija) - 30,1 mil. eurų

7. Ronaldo (Brazilija) - 29,4 mln. eurų (Nike, Audi automobiliai, BenQ-Siemenes telefonai, Parmalat pienas).

8. Frank Lampard (Anglija) - 28,8 mln. eurų (Pepsi, Adidas, Gatorade gėrimai).

9. Thierry Henry (Prancūzija) - 28,7 mln. eurų (Pepsi, Adidas).

10. Michael Ballack (Vokietija) - 28,6 mln. eurų (Coca-Cola, Adidas, McDonald‘s, Sony).

11. Steven Gerrard (Anglija) - 27,6 mln. eurų (Persil skalbimo milteliai, Pringles).

12. Raul (Ispanija) - 27,2 mln. eurų (Adidas, Pepsi).

13. Zinedine Zidane (Prancūzija) - 27,1 mln. eurų (Adidas, Dior tualetinis vanduo, Danone produktai, Audi).

14. Cristiano Ronaldo (Portugalija) - 26,8 mil. eurų (Pepe Jeans džinsai, Suzuki automobiliai).

15. Didier Drogba (Dramblio Kaulo Krantas) - 26,4 mil. eurų

16. Aleksandro Del Piero (Italija) - 18,6 mln. eurų (Adidas, mineralinis vanduo Uliveto, IBM kompiuteriai).

17. Ryan Babel (Olandija) - 18,2 mln. eurų

18. Rud Van Nistelroy (Olandija) - 17,4 mln. eurų

19. Lukas Podolski (Vokietija) - 16,3 mln. eurų (Adidas, Axe).

20. Andrey Ševčenko (Ukraina) - 14,3 mln. eurų (Armani drabužiai, Gillete skutimosi priemonės, Rogan alus).

Žinoma, Lietuvoje tai bus ne futbolininkai, o taip pat aišku, kad mes tokio įvertinimo nepadarysime, nors Lietuvos BBDO galėtų pritaikyti metodologiją Lietuvos rinkoje. Bandau prisiminti, kurie sportininkai buvo naudojami reklamose ir štai jie:

Arvydas Macijauskas – „Garnier Fructis“ šampūnas;

Arvydas Sabonis – mineralinis vanduo „Vytautas“;

Šarūnas Jasikevičius – PZU draudimas;

Paulius Jankūnas – akcija „Stok į policiją“;

Žydrūnas Savickas – Čili;

Virgilijus Alekna – gėrimai „Rasa active life“;

Robertas Javtokas – laikrodžiai „Eberhard“.



Ar pasiteisino šių sportininkų panaudojimas? Kaip žinia, tai susiję su išlaidomis pritraukiant sportininkus ir jų  rezultatais. Ir galų gale niekaip negaliu suprasti, kodėl laikrodžiai „Eberhard“ reklaminiu veidu pasirinko Robertą Javtoką?

Rodyk draugams

Automobiliai kenkia kaip tabakas

Praėjusią savaitę Europos Parlamente buvo pristatyti pasiūlymai automobilių reklamoje ne mažiau 20 % ploto/ laiko skirti perspėjimams apie jų neigiamą poveikį aplinkai. Tiksliau, turėtų būti nurodoma kiek reklamuojamas automobilis sunaudoja kuro ir kiek į aplinką išmeta anglies dvideginio.

 

Kol kas pasiūlymai sklando tik Briuselyje, bet mes labai nenustebtume, jeigu tokius reklamos apribojimus po kurio laiko vienašališkai priimtu Švedija ir dar Lietuva (kadangi mėgstame skubiai ratifikuoti ES dokumentus).

 

Lobistai jau dabar verkšlena, kad tokios drakoniškos priemonės sužlugdys tiek gamintojus, tiek reklamos agentūras. Bet kas čia tokio blogo? Švietimas juk gerai. Visi žinos, kad savo ego kitaip nepatenkinantis pusdžipio vairuotos nenaudėlis ne tik todėl, kad stovi invalido vietoje, bet ir todėl, kad teršia aplinką daugiau nei mano all-new „Audi 6“, šiek tiek toliau kultūringai pastatytas per dvi vietas.

 

O gamintojai ir reklamos agentūros? Tabakas pristaikė, prisitaikys ir jie.

Rodyk draugams

Omnitel kovoja už būvį: pelnas mažėja - reklamos daugėja

                  

Įdomūs reikalai telekomunikacijų rinkoje. Dar rugpjūtį didžiulį Omnitel reklamos kiekį siejome su krentančiomis kompanijos pajamomis. Baigėsi dar vienas ketvirtis. Tele2 rezultatų neskelbia, bet Omnitel ir Bitės politika mums draugiškesnė.

Omnitel bando išsisukti pranešimą spaudai pradėdami padidėjusiomis investicijomis į vartotojų edukaciją naudotis 3,5 G mobiliuoju internetu (Omni Connect) ir į antrą planą nustūmė finansinius rezultatus, kurie aktualiausi akcininkams ir rodo tam tikras tendencijas:

  • Omnitel vartotojų skaičius stabilus: antro ketvirčio pabaigoje Omnitel turėjo 2,013 mln. vartotojų, o po trijų mėnesių – 2,04 mln. Klientų padaugėjo 27 000.
  • Omnitel pajamos antrą ketvirtį buvo 3,8% mažesnės nei pirmąjį ir 1,5% mažesnės pirmą pusmetį, o štai per trečią ketvirtį – padidėjo 5%. Pajamos per ketvirtį padidėjo 1,2%.
  • EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, amortizaciją ir nusidėvėjimą) per pirmus du ketvirčius buvo 40,2%, arba 0,5 procentinio punkto daugiau nei pernai tuo pat metu, bet jau trečią ketvirtį sumažėjo 8 procentiniais punktais ir sudarė 35 procentus.

Omnitel pranešimas spaudai leidžia suprasti, kad kompanija investicijose įskaičiuoja ir išlaidas komunikacijai “skatinant vartotojus suprasti bei išnaudoti šio tinklo (3,5 G – DD) galimybes”. 2007 m. trečiąjį ketvirtį Omnitel investavo 34,2 mln. Lt iš jų 23,37 mln. Lt  reklamai žiniasklaidoje (Gross kainomis be kanalų suteikiamų nuolaidų, be išlaidų reklamos gamybai ir kūrybai), tad atmetus tikėtiną nuolaidą, liktų apie 10 mln. media kanalams ir dar reiktų pridėti kūrybai ir gamybai, taigi, daugiau nei trečdalis investicijų – reklamai. Pažiūrėkime 3-jų telekomunikacijų bendrovių išlaidas reklamai žiniasklaidoje:

 

 

 

Gross kainomis ir neįvertinus kanalų kainų padidėjimo.

 



Omnitel reklamai žiniasklaidoje per 9 šių metų mėnesius išleido 10 mln. daigiau nei per 2006 m. tą patį laikotarpį (Gross kainomis), tuo tarpu GRP TV surinko tik 1300 daugiau. Greičiausiai taip nutiko dėl padidėjusių TV kainų ir Omnitel biudžeto padidinimo kitiems kanalams.
 




 



Taigi, Omnitel pavyko padidinti vartotojų skaičių, padidinti pajamas, bet nesisekė didinti ar bent išlaikyti pelno (EBITDA) lygio – jis krito. Konkurento Bitės reklamos štilis, atrodo, sąlygojo stebėtinai gerus veiklos rezultatus, o Tele2, nors ir neskelbia savųjų, įsismagino - didelės išlaidos reklamai, “pop” operatoriaus statusas tyrimų rezultatuose (nors jie ir pakankamai spekuliatyvūs).

Atrodo, šiandien lūžio periodą išgyvena Omnitel. Kas nutiko? Didelio operatoriaus statusas nebepatinka vartotojams? Omnitel brandas nebesuteikia “added value”? Atlyginimų augimo laikotarpiu žmonės tapo dar jautresni kainai? O gal užstrigusi Omni Connect plokštelė ėmė erzinti ir išstūmė seną gerą “Su kas antruuu, per pus pigiaaaau…” privalumą?

Atsakymas, turbūt, akivaizdus - Omnitel verslą pasuko nauja vaga – mobilus internetas, internetinė telefonija ir dar kartą mobilus internetas. Telefonija lieka pagrindiniu pajamų šaltiniu, bet tai jau organiška. Pelno kritimas yra laikinas ir, greičiausiai, buvo neišvengiamas. Tokiai kompanijai re-orientuoti verslą, teisingiau – išplėsti, reikia laiko ir sąnaudų, todėl natūralu, kad užsistagnavęs GSM tinklas sulaukė mažiau dėmesio. Bitė irgi nesėdi sudėjusi rankų aktyviai “stumdama” Vodafone produktus, todėl nauja konkurencijos “dėl interneto” banga dar mūsų laukia.

Desertui - realiai egzistuojanti telekomunikacijų kompanija:

 

Rodyk draugams

„Philip Morris“ rado būdą užsidirbti daugiau pinigų iš cigarečių

Viskas per inovacijas. Kadangi tradicinis tabakas iš visų pusių atakuojamas, „Philip Morris“ investuoja į naujos kartos cigaretes:

„[...]it has test-marketed Marlboro Ultra Smooth, a cigarette with a pellet-bearing charcoal filter. [...]Same for Marlboro Snus and Taboka, two spit-free products, which debuted before Marlboro Moist Smokeless Tobacco appeared in Atlanta this month. Both Marlboro smokeless products are likely to begin national distribution during the first half of 2008.“

 

„Brandweek“ rašo, kad bedūmių cigarečių pardavimai per metus auga 6 %, bendrai tabako rinkai JAV mažėjant.

 

Nežinome, ar tokie produktai pasirodys Lietuvoje, bet kol kas atrodo, kad cigaretė be dūmo turėtų būti ne tokia skani.

Rodyk draugams

Ar SEB nesuklydo su priemonėmis verslumui skatinti?

Mūsų penktadienio įrašas (skaitykite čia) apie tai, kad SEB brandina kampaniją verslumui skatinti, pasirodė pranašingas – šiandien iš tiesų startavo „SEB Verslo menas“ projektas.

 

 Tiesa, mums žadėjo, kad kampanija vyks per TV3, bet šios dienos reklamoje „Lietuvos Ryto“ verslo priede „Vartai“ minimas LRT vardas. Gal šiek tiek suklydome, o gal dar ir TV3 prisijungs. Kol kas aišku, kad be televizijos, banko partneris bus ir „Lietuvos Rytas“.

 

SEB idėja iš tiesų labai gera, nes kad lietuviai neverslūs, netikėti neturime pagrindo. LRT irgi gal ir gerai (nes kol kas nežinome kokia forma verslumas bus skatinamas šiuo komunikacijos kanalu). Tik ar tinkamiausia vieta yra „Lietuvos Ryto“ pirmadienio verslo puslapiai? Sprendžiant iš to, kad ten išspausdinta pirmoji projekto istorija, kitos bus ten pat. Bet…

 

Juk neverslūs yra ne verslininkai, kurie, tikėtina, ir šiaip skaito „Vartus“, bet eiliniai žmonės, kurie verslo nesiima. O neverslūs lietuviai, savo ruožtu, neskaito „Vartų“, nes verslas jiems kol kas nė motais, nes jie neturi verslumo dvasios. Tokią bendrą Lietuvos nuomonę patvirtina ir TNS tyrimai: laikraščiuose (ne žurnaluose) įdomiausios mūsų šalies 20 – 49 metų gyventojams (t.y. potencialiems verslininkams) yra TV programos, Lietuvos naujienos, horoskopai, kryžiažodžiai ir panašiai. Verslo temos populiarumu prilygsta meno, švietimo, etc. temoms. Žodžiu, marginalijoms, atsiliekančioms nuo populiariausių bent 3 kartus.

 

 Aišku, galima teigti, kad tas mažas procentas ir išganys Lietuvą, bet gal geriau jo pasieškoti ir kitoje, labiau „user-friendly“ aplinkoje? Kam baidyti baikščius būsimuosius verslininkus, kurie ir taip nesubręsta atidaryti pirmosios kebabinės? Gal būtų geriau „Vakaro Žinios“, populiarumu lenkiančios „Lietuvos Rytą“? Pasiekia 21 % vs. 19 % visos Lietuvos auditorijos, potencialių verslininkų tarpe irgi panašiai. Žinoma, „ne lygis“. „Valstiečių laikraštis“? Ne, atrodo pernelyg konservatyvu. Be to, žemokas reitingas.

 

Tada gal tiktų bent jau „Lietuvos Ryto“ „Gyvenimo būdas“? Ten juk puikiausiai galima kalbėti apie verslumo istorijas, vietoj to, kad būtų aprašinėjamos emigrantų godos. Iš kitos pusės, SEB projektas tik startuoja, tad gal pamatysime verslumo skatinimo dar ir kitur.

 

Bbaigiant, būtų įdomu sužinoti ir apie tai, ar SEB turės įdomių pasiūlymų potencialiems verslininkams? Iš jų daug stambių verslininkų greitu metu nebus, tad galime manyti, kad šia kampanija SEB orientuojasi į smulkųjį ir potencialiai gimsiantį smulkųjį verslą. Dabar jo įvaizdis aiškiai ne „pro-small business“, tad tokia kampanija pliusas ir politinio isteblišmento, ir potencialių klientų akyse.  

 

Rodyk draugams

Internetinės parduotuvės KAOBANGA.COM interviu Dienos Duonai

Internetinės parduotuvės Lietuvoje yra turbūt ta niša, kuri dar nėra visiškai išnaudota. Jau dabar yra jų nemažai ir tenka girdėti, kad jų daugės, tačiau turbūt Kaobanga yra viena iš tų, kuri turi savo blogą ir tame bloge beveik kiekvieną dieną atsiranda naujas įrašas.

 

Apie Kaobanga aš žinojau gana seniai ir mačiau kaip ji vystėsi. Pamenu, kad pačioje pradžioje šios parduotuvės pagalba galėjo prekiauti bet kas ir praktiškai bet kokiomis prekėmis, tačiau dabar profilis pasikeitė ir dabar parduotuvė padeda kurti originalius namus.

 

Žemiau įdėti Artūro iš www.kaobanga.com atsakymai. Mes jų neiškraipėme ir iš konteksto netraukėme atskirų sakinių, taigi viskas gražu ir sąžininga.

 

1. Kodėl nusprendėte kurti internetinę parduotuvę? Juk lietuviai yra konservatyvūs ir nenori pirkti online.

 

Idėja atidaryti online parduotuvę kilo, kaip sakoma, spontaniškai. Man web sritis asmeniškai labai patinka - įvairiausi klausimai nuo web-marketingo iki vartotojo sąsajų projektavimo ir derybų su tiekėjais, todėl pamaniau, kad galbūt tai bus sritis, kurioje galėsiu save realizuoti. Mano verslo partneriui patiko mintis kažką sukurti patiems ir prekybos jis nesibodėjo. Taip ir pradėjome. Be verslo plano bet su didelėm ambicijom ir dar didesnėm svajonėm :)

 

2. Kaip kilo idėja sukurti būtent toki prekybos modelį? Kuo jis skiriasi nuo kitų internetinių parduotuvių?

 

Šiaip teisybės dėlei turiu pasakyti, kad mūsų modelis nėra kuo nors ypatingas. Žmonės sumoka pinigus ir gauna prekes. Paprasta, saugu, patogu. Tiek mums, tiek pirkėjams. Aišku, iš pradžių manėme, kad viskas bus kitaip. Galvojome kurti kažką panašaus į internetinio aukciono modelį, bet šis modelis krito nelygioje kovoje su mūsų liliputiniu rinkodaros biudžetu ir lietuvių taupumu :)

 

3. Ar būtumėte ėmęsis to darbo, jei prieš tai žinotumei kiek ir ką reikės dirbti?

 

Na, turiu pasakyti, kad man įsivaizdavimas apie tai, ką reikės daryti, didele dalimi pasitvirtino, tad negaliu sakyti, kad dirbu kažką, ko nesitikėjau. Kita vertus, iš pat pradžių suvokėme, kad dirbti reikės viską ir viską patiems - nuo prekių atrinkimo iki jų pristatymo, nuo programavimo darbų iki reklamos kūrimo ir taip toliau. Tad vienas dalykas, ką mes turėjome buvo teisingi lūkesčiai.

 

Na, o dėl to, kad teks dirbti TIEK daug, tai tikrai nesitikėjome. Nes darbo iš tikrųjų yra daug. Aišku, jo būtų mažiau, jei mes patys būtume talentingi programuotojai, kurie poros mygtukų paspaudimu sugebėtų sukurti reikalingą funkciją ar pataisyti užstrigusi krepšelį. Arba jei turėtume didelį, didelį biudžetą ir kokia bėdai nutikus paskambintume į solidžią kompaniją, kuri atsiųstų savo solidžius specialistus mums pagelbėti. Tačiau nei vieno, nei kito neturime, todėl tenka verstis savo jėgoms. Ir nuolatos mokytis. Kartais visai netikėtų dalykų, pavyzdžiui, šilkografijos ypatybių.

 

4. Žinant, kad interneto portalui reikia srauto, o internetinei parduotuvei reikia ir srauto, ir galutinio veiksmo - pirkimo, kaip sekasi su juo? Kokiomis priemonėmis skatinate pirkimus? Ar skatinimo nereikia?

 

Šiuo metu mes galvojame, kad srauto ir pirkėjų niekada nebūna per daug :) Todėl įvairiais būdais siekiame jų pritraukti kuo daugiau. Pritraukimo priemonės gana standartinės - reklama, reklama ir dar kartą reklama. Tačiau pačias reklamos formas stengiame parinki įvairias - buvo radijo reklama, tada internetinė reklama, tada netradicinės priemonės, pavyzdžiui, mūsų chill out palapinė b2gether festivalyje, daliname savo nemokamus atvirukus ir lipdukus, dabar rezgame planą bendradarbiauti su blogeriais. Dėl pirkimų - organizuojame akcijas savo svetainėje [pvz. pirk ir gauk nemokamus marškinėlius] ir pan.

 

5. Ar reklamos kampanija per Zip FM (ir gal kitur) davė naudos? Kaip padidėjo srautas vs. pardavimai prasidėjus kampanijai ir po jos?

 

Mano asmenine nuomone, kiekviena reklama yra naudinga, tiesiog kai kurios reklamos kainuoja brangiau nei nauda, kurią jos atneša :) Dėl ZIP FM, mes gavome tai ko norėjome - pirminį kontaktą su savo tiksline auditorija, žmonės išgirdo mūsų pavadinimą, lankytojų srautas svetainėje maždaug padvigubėjo. Pardavimai taip pat išaugo, bet ne per daugiausiai.

Rodyk draugams

Jeigu sunku sugalvoti brendo strategiją kitiems metams…

Pats metas pasinerti į kūrybos kančias, nes nerealūs, neįvykdomi kitų metų pardavimų planai su kiekviena diena vis arčiau.

 

Netyčia aptikome visai įdomų įrankį „Excel‘iui“. Tad jeigu negimsta jokių genialių minčių, galbūt padės „vSente's Campaign Planner“. Parsisiuntę bandomąją versiją, galėsite patyrinėti. 

 

Įrankis yra čia.

 

 

 

Rodyk draugams

Geriausi renginių rėmimo projektai jau praeityje

Atrodo, vystomės visokeriopai: gyvenimo lygiu, atlyginimais, užaugo marketingo specialistai, tačiau remti renginių neišmokstame, veikiau atvirkščiai – atrodo, regresuojame.

Rašysiu kaip koks senelis, bet menu laikus, kai Extra rėmė Radiocentro apdovanojimus – beveik tobula prekės ženklo ir renginio sinergija, kuri naudinga ir rėmėjui ir renginiui. Sakoma, “ten kur du stos,…”.

Ne naujiena, kad remdami renginį pinigais, tik dėl to negalime tikėtis norimo rezultato. Pinigai, kuriuos mokame renginio organizatoriams yra teisė panaudoti renginį savo prekės ženklo labui: reklamoje, pardavimų skatinimui ar pan. Logotipas populiariai vadinamoje “bratskaja magila” naudos neduoda, net ir populiarus “renginį pristato” nelabai ką sako. Naivu tikėtis, kad vartotojas ims savo smegeninėje suvedinėti renginio turinį su prekės ženklo vertybėmis – žmonės tiesiog apie tai negalvoja - reikia gilesnio įtraukimo. Rėmimo nauda yra ne pačiame renginyje, o sugebėjime jį išnaudoti iki jo – bendra renginio ir rėmėjo komunikacija, kampanijos “pirk ir laimėk” bilietus, atributiką, afterparty ir kiti panašūs reikalai.

Kažkada Extra specialiai Radiocento apdovanojimams sukonstruodavo visą kampaniją, šiandien promo vyksta, bet mažesniu kalibru. Tiesa, 2004 metais Omnitel sėkmingai pristatė Omni ID galimybes – e-bilietą į RC apdovanojimus Extra naudotojams.

Kažkada Coca-Cola sunkė Foje, dabar užmojai didesni – Metallica ir reklamos kampanija per visas Baltijos šalis.

Gaila, bet šiandien mūsuose remti renginį, reiškia tik pigiau nusipirkti eterį TV, bet tik ne “brand engagement”.


Rodyk draugams

Socialinė reklama apie negalią. Ko galime pasimokyti.

Kad socialinė reklama mūsuose dažniausiai yra šlamštas, daug įrodinėti nereikia. Nesena klaikioji anti-negalios reklama lauko stenduose jau aptarta Žudyk reklamoje.

Priežastis visi žino, bet niekas nesikeičia. Socialinės reklamos konkursų organizavimas išsigimęs: svarbiausias vertinimo “argumentas” išlieka kaina, sąlygos parašomos kažkam konkrečiai (kažkodėl kažkas nusprendė, kad kūrėjas nesugebės sukurti geros socialinės reklamos apie prekybą žmonėmis, jei iki tol nėra sukūręs 3-jų (!) tokių reklamų). Atrodo kaip kartais aptinkami darbo skelbimai: ieškome jauno vadybininko, gali būti studentas, siūlome puikias karjeros galimybes, būtina 3-jų metų patirtis.

Mes neturime tiek žmonių ir pinigų, kiek JAV, kur žmogeliai investuoja dešimtis milijonų, kad sukurti filmą apie kokią nors sporto šaką, bet kaip sukurti reklamą apie negalią ir “pasiskolinti” gerų įžvalgų galime už kokių 12 Lt nuėję į kiną…



“Music within”
- naujas holivudo kalvių darbas neabejotinai išsunks ne vieno jūsų ašarą. Greičiausiai joks dileris taip ir neatveš “Music within”, nes premjera JAV jau buvo užvakar, o reklamos nematyti, bet esmę galima pamatyti filmo treileryje. Štai kaip reikia “kalbėti” apie negalią: “you don’t need to change their minds about peoples dissabilities, you need to chage their minds about themselves”.

Rodyk draugams

Karštas įrašas laukime: reikia kontakto

Kompiuteryje garuoja naujas ir įdomus įrašas apie besivystančią verslo sritį - Lietuvos marketingo konsultantus. Mums dar trūksta nepriklausomo konsultanto Audriaus Savicko (ex-Adell Saatchi&Saatchi) direktoriaus nuomonės - turime jam klausimų. Būtume dekingi už A. Savicko el.pašto adresą į dienosduona@yahoo.com. Ačiū.



A. Savickas kažkur plaukioja…

Rodyk draugams